Tags

, ,


Išgirtas filmas, laimėjęs ten visokius Oskarus ir panšiai.

The Curious Case of Benjamin Button:

Kas įdomiausia man, tai idėja. Žmogus gimsta senas ir vis jaunėja. Įsimyli. Ir pats jaunėja o jo meilė senėja. Paradoksali situacija.

Ir viskas. Daugiau aš nesupratau šito filmo. Kokią mintį neša? Kažkaip kiekvienas filmas turėtų nešti kažkokią mintį. O čia? Nepagaunu aš.

Nepatiko moralinis aspektas. Tipo, gerti ir rūkyti yra gėris. Eiti pas prostitutes yra norma, o iš vis įdomiausia, kad prostitutėms, jei gerai dulkiniesi, joms tai patinka ir jos dėkingos už tai, kad jas gerai padarai. Nekaltybę, pagal filmą, normalu prarasti pas prostitutes. Toliau normalu susidėti su vedusia moterimi, o po to grįžti pas mylimąją, kuri žino visus tavo nuotykius, o jai normalu priimti pas save, nes na, taip, ji ten kažkokia šokėja, kur kaip pati aiškina su visais duodasi, atseit tai yra normalu. Po to pasimylėti atsisveikinimui, nors turi kitą vyrą – oficialų, irgi normalu. Palikti žmoną ir vaiką irgi normalu, atseit kažkokias ten priežastis sugalvoja, kad jaunės ir pan. (na aš ir galiu sugalvoti priežastį, kad vyrams jaunesnės patinka ir tuo pasiteisindamas palikti savo “seną” žmoną).

Keistas filmas. Ne veltui pavadinta keista istorija. Nežinau, aš nesupratau filmo idėjos. Man nelabai jis.

Advertisements