Tags

, , , , , , ,


Apie šiuos filmus skaičiau nemažai prieš žiūrėdamas juos. Ir skaičiau daug atsiliepimų ir dauguma iš jų buvo teigiami. Šie filmai susiję su David A.R. White. Jis yra žinomas kaip tokių religinių filmų kūrėjas ir aktorius. Tačiau po jo filmo In the Blink of an Eye nelabai norėjau žiūrėti su juo dar ką nors. Bet atsiliepimai apie The Encounter buvo vien teigiami todėl nusprendžiau surizikuoti ir pažiūrėti.

Taigi The Encounter:

Situacija lyg ir paprasta. Vyksta audra, kelias uždaromas ir 5 nepažįstamieji praktiškai priversti pralaukti pakelės užkandinėje. Policininkas De Vil (aha) labai nenori, kad jie eitų į tą užkandinę, bet jam nepavyksta jų apgauti. 5 svetimi žmonės, su savo visiškai skirtingomis problemomis. Ir juos pasitinka besišypsantis padavėjas. Beje, šiame filme yra šiek tiek ir subtilaus humoro, kas jau pakelia filmo vertę.

Paaiškėja, kad padavėjo vardas yra Jėzus. Jo klausia:

– Tai čia tas vardas kažkoks religinis?

– Nea, joks ne religinis, tiesiog tėvas man tokį davė.

Kaip vėliau sužinom jo tėvas yra Dievas Tėvas 🙂

Arba dar. Kažko užsisako išgerti, sako, žinot, to neturiu, galiu pasiūlyti tik tyro vandens. Gerai, sako, oi, koks pas jus skanus vanduo. Jėzus atsako:

– Mano nuosavas receptas, dvi molekulės vandenilio ir viena deguonies.

🙂

Jėzus visus pažįsta ir žino visus norus, bei žino kas jiems yra geriausia. Jis sakosi ir esąs Jėzus Kristus ir atėjo padėti šiems žmonėms. Asmeniškai.

Įdomu, ar mes patikėtume, jei kur nors gatvėje sutiktume žmogų, kuris teigtų besąs Jėzus. Mozę iš Nemenčinės per LNK jau rodė 🙂 Sakytume beprotis.

Taigi visas veiksmas vyksta kavinėje, kurioje jie šnekasi.

Ne viską supratau. Kai kas liko neaišku, bet tam ir žiūriu tokius filmus ir skaitau tokias knygas, kad suprasčiau daugiau.

Šiaip visai patiko šis filmas. Tikrai šimtą kartų geresnis nei In the Blink of Eye. Nors kartais ir nuspėjamas, bet gvildenamos temos ir klausimai aktualūs ir man. Dievui užduodami net nepatogūs klausimai pvz. kodėl jis išžudė ir kūdikius. Ir jis (David White? ) bando į juos atsakyti. Gal man šis filmas patiko ir dėl to, kad D. White tik režisierius ir pats filme nevaidino 🙂

Kadangi The Encounter patiko, tai nutariau pažiūrėti ir antrą šio filmo dalį:

The Encounter 2. Paradise Lost. OOO. 2012 rugsėjo mėnesio filmas. Naujutėlaitis. Imdb net nebuvo arba aš neradau, tai už tai radau kitą gerą puslapį http://www.christianfilmdatabase.com/.

Šiame filme vaidina ir pats David White. Taigi ilga įžanga, kur D. White bėgioja su pistoletu, kažką šaudo ir gaudo (matyt, labai jau D. White norėtų suvaidinti veiksmo filme). O vėliau susitinka kaip ir pirmame filme Jėzų. Vėl vyksta pokalbiai ir jau galvojau, kad bus nuobodu, bet visai ne. Antroje dalyje gvildenami kiti klausimai, kitos problemos, ypač atgailos, atleidimo, meilės. Ir tie personažai, kurie atrodė pradžioje blogiečiai po atgailos susitaiko, o iš pažiūros teigiamas herojus, paanalizavus jo pykčio nuostatas nebeatrodo toks teigiamas. Tiesa, kaip ir pirmoje taip ir antroje dalyje yra ir blogiečių. Pirmoje dalyje labiau nuspėjami, antroje ne taip lengvai. Taigi, neskaitant ilgos įžangos, visai įdomus.

Žodžiu, nesu ypatingai sužavėtas šiais filmais, bet nėra ir blogi. Tokie – žiūrėtini visgi.  D. White pataisė šiek tiek savo reputaciją, galima bus bandyti žiūrėti ir kitus jo filmus, nes yra keleta taip pat išgirtų.

Gero žiūrėjimo ir įdomių minčių.

Advertisements