Tags

, , , ,


Perskaičiau dar vieną Roger. J. Morneau knygą “Neįtikėtina maldos galia“:

Tai jau antroji Rodžerio knyga. Pirmoji buvo “Kelionė į antgamtinė pasaulį“. Pirmojoje labai daug pažerta kritikos katalikams, tai kažkaip atkreipiau dėmesį kaip šioje. Šioje arba išvis nėra jokios kritikos arba labai menka, kad aš net nepastebėjau. Subrendo adventistas 🙂 Susikoncentravo į tai kas svarbiausia  – į Dievą.

Šioje knygoje be galo daug istorijų iš jo gyvenimo, kaip jo užtarimo malda padėjo jam pačiam ir kitiems žmonėms (fizinė, psichinė, dvasinė pagalba). Neskaičiavau, gal kokį 20, ar 30, ar dar daugiau. Dar pateikta asmeninių pastabų, kokia turi būti malda, kaip turime gyventi, kad Dievas atsilieptų į mūsų maldas.

Aš pats ne kartą esu susiduręs su maldos veiksmingumu, todėl man ši knyga įdomi buvo daugiau ne tais pavyzdžiais. Man nereikėjo įrodymų. Aš ir pats žinau, kad veikia. Man įdomiau, kodėl veikia. Kodėl reikia melstis, kad Dievas mums padėtų?

Kodėl reikia melstis? Kodėl Dievas negali padėti be maldos? Juk jis yra be galo geras. Tik vienoje vietoje Rodžeris parašo priežastį: Mūsų maldos suteikia Dievui teisę (legitimuoja) veikti prieš piktasias dvasias. Aha. Gal ir logiška. Nes iš principo, tai jei Dievas suteikia visiems laisvę, tai jis negali jos savavališkai riboti, kištis į gyvenimą. Bet kadangi mes prašom sau (sau ir savo artimiems žmonėms), kad jis įsikištų į tą duotą laisvę ir pakeistų įvykių eigą, tai jis atsiliepia ir keičia naturalius (savo kadaise sukurtus) gamtos dėsnius į kitus.

Nors paaiškinimas pateiktas tik probėgšmom, bet gal ir visai nieko.

O šiaip tikrai labai jaudinanti knyga, kai pamatai kiek gali Dievas, dar daugiau, kiek galim mes gauti iš Dievo.

Advertisements