Tags

, , , ,


Na, šį savaitgalį matyt visi 🙂 ėjo į Romeo Castelluccio spektaklį. Tiesa, vieni ėjo žiūrėti, o kiti protestuoti. O aš su savo maže nuėjau į Menų spaustuvėje (man kažkaip patinka pas juos) rodomą spektaklį “Lai lai lai. Mitologijos pradžiamokslis”. Susipažinau su šiuolaikiniu menu :).

Man tai visada keista, kaip režisierius, aktoriai, sugeba pastatyti spektaklį, kuris patiktų vaikams. Na, mano manymu, toks pažintinis, mokomasis spektaklis, kai aktoriai beveik visą laiką apsirengę tik juodai, beveik jokių dekoracijų, kai dainuojama pakankamai mažai, tiksliau, pakankamai rimtai, turėtų nepatikti vaikams. Aš jau laukiau, kada mano mažė pareikš, kad čia š…, o ne spektaklis ir man reiks įtikinėti, kad baigtų žiūrėti (pinigai juk sumokėti 🙂 ). Bet tai ne. Tiek mano mažei, tiek visiems kitiems vaikams spektaklis patiko, visi žiūrėjo kaip užburti. Ne, nu suprantu, kad man patiko. Bet kad ir vaikams, tai keista. Nors kažką skaičiau, kad vis daugiau aktorių iš šios trupės susilaukia savo vaikų, tai matyt išbando ant savų.

Na, paprastai nesinori pasakoti scenarijų. Bet šio šiek tiek papasakosiu. Nes labai įdomios paralelės. Lyg ir spektaklis turėtų būti paremtas pagonybe (?) ir mitologija, nors gal ir paremtas, ką aš žinau.

Taigi. Pradžia. Pradžioje nieko nebuvo. Buvo tylu ir ramu. Tylu ir ramu. Nebuvo nieko. (Visam spektalyje figūruoja tas kaip aš vadinu teletabiškas kartojimas, kas vaikams labai patinka, o man pabaigoje jau pradėjo nusibosti, ne vaikas gi aš vis tiek). Dievui buvo liūdna. Beje, Dievo įvaizdis žiauriai prikolnas. 10 balų. Ir jis sukūrė velniuką. Velniukas nebuvo blogas, tik labai išdykęs. (čia pas juos choralinis giedojimas? ). Tada kartu su velniuku sukūrė vandenį. Bet nebuvo kur sėdėti ir bėgioti ir atsistoti ir vaikščioti. Todėl Dievas pasodino sausumą. Sėklelę paėmė iš vandenų gelmių. Velniukas padėjo paimti sėklelę. Velniukas negalėjo vaikšioti per vandenį, nes galėjo nuskęsti. Tačiau Dievas galėjo. Buvo labai linksma ir gera. Visi dėkojo Dievui. Velniukas irgi norėjo ką nors sukurti, tačiau nemokėjo kaip. Jis paklausė Dievo. Dievas atsakė: Kaip jis ką nors sukūria? Na, paprastai. Pagalvoja ir atsiranda. Pagalvoja ir atsiranda. Velniukas irgi tada pradėjo galvoti ir su Dievo pagalba sukūrė akmenis. Jie šoko ir dainavo, ir augo. Žemei buvo labai sunku, nes labai daug akmenų priaugo. Žemė prašė Dievo, kad jis sustabdytų akmenis. Tačiau Dievas nestabdė. Vieną kartą vaikščiodamas po žemę, jis užkliuvo už akmens ir užsigavo koją. Todėl liepė akmenims nebešokti ir nebeaugti. Nuo tada akmenys dainuoja tik labai retai ir labai tyliai (nes velniukas stebėjosi, kodėl jo akmenys nebešoka ir nebedainuoja, tai kad nuraminti Dievas pats kartais padainuoja).

Po to dar buvo ugnis, vėjas, saulė, mėnuo, žvaigdžės. Visiems buvo labai gera.

Tada Dievas pasidalino. Buvo vienas. Tapo diu (na taip diu 🙂 ). Buvo vienas, tapo diu. Oho, nieko sau pagonybė. Dievas Tėvas ir Dievas sūnus? A, ne. Dievas Senelis ir Dievas Perkūnas. Dievas Senelis vis vaikščiojo po žemę. O Perkūnas vis dundėdavo, jei kas nors nepatinka.

Po to atsirado laumės. Kurios tai matosi, tai nesimato. Tai matosi, tai nesimato. Čia painiau iš kur jos ir kas tai.

Pabaigoje atsirado lai lai lai laimė. Kuri vis turi išbėgti pas kitus, nes visi jos laukia. Bet ji tikrai sugrįš. Visi liūdi, kad laimė išėjo. Bet ji vėl grįžo. Vėl visi džiaugiasi.

Na, gal dar ką nors pamiršau. Pabaigoje pakvietė visus vaikus į sceną, kur galima buvo pažaisti su vandeniu, ugnimi ir akmenimis (na, rekvizitais, o ne tikrais kaip kam nors galėtų šauti į galvą).

Man patiko spektaklis. Kas keisčiausia ir mano vaikui patiko 🙂 Galit eiti 🙂 Mano ir mano mažės patikrinimą praėjo 🙂

Ai, va ką oficialiai apie jį:

———

LAI LAI LAI. Mitologijos pradžiamokslis

Spektaklis vaikams iki devynerių metų

Kol kas niekas nesiėmė žaisminga forma vaikus supažindinti su lietuvių mitologija, kurioje gausu vaikams patrauklių stebuklingų personažų.

Naujasis teatro “cezario grupė” darbas – tradicijas ir novatoriškumą jungiantis kūrinys pagal Jono Basanavičiaus “Iš gyvenimo vėlių bei velnių” ir “Lietuviškos pasakos įvairios”, Marijos Gimbutienės “Senovės lietuvių deivės ir dievai”, Norberto Vėliaus surinktą tautosaką bei mokslinius darbus, Gintaro Beresnevičiaus “Lietuvių religija ir mitologija”. Ir šiame spektaklyje teatras “cezario grupė” lieka ištikimi “vaizduotės teatro” principams, šiuolaikiškai interpretuodami mūsų paveldą.

Spektaklis siekia patraukliai supažindinti vaikus su lietuvių mitologiniais įvaizdžiais ir personažais, šiuolaikiškai ir suprantamai į sceną perkeliant autentiškus mitologinius elementus bei ugdant naują teatro auditoriją.

Teatras siekė sukurti spektaklį, į kurį mielai ateitų visa šeima, taip siekiant atverti ne tik mitologijos, bet ir teatro pasaulį ir patiems mažiausiems.

Spektaklio režisierius ir inscenizacijos autorius Cezaris Graužinis, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Rimas Petrauskas. Vaidina Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė ir Julius Žalakevičius.

Advertisements