Tags

, , , , , , ,


Noriu pasidžiaugti dar vienu tiesiog puikiu danų gamybos matytu filmu Babetės puota.

Šis viršelis man nelabai patinka, todėl iš kart įdedu kitą, praktiškai klasikinį vaizdelį iš filmo:

Daugumoje vietų šį paveiksliuką ir naudoja. Klasiškas 🙂 Atspindi visą filmą.

1988 metais apdovanotas Oskaru, kaip geriausias užsienio filmas.

Įdomu, kad kai kurie kritikai įvertina kaip odę maistui, vos ne kaip Žmonijos ydą. Atseit atskleidžia žmonių kūniškų malonumų ydingumą. Kaip keistai tie kritikai viską apverčia aukštyn kojom. Matyt, turi per siaurą akiratį, per mažą išsilavinimą, per siaurą požiūrį, per didelį poreikį kritikuoti. Filmas labai gilus, nors iš kitos pusės labai lengvai žiūrisi, daug juoko ir linksmybių, puiki aktorių vaidybą. Ir ne veltui aš priskiriu kategorijai Religija, t.y. šis filmas labai dažnai žiūrimas ir rekomenduojamas krikščionių. Aš irgi girdėjau daug rekomendacijų.

Trumpai siužetas. Berods XIX amžiaus mažas Danijos pajūrio kaimelis. Jame susiformavus bendruomenė, uždara, asketiška, artėjanti į sektą. Jie garbina šios bendruomenės įkūrėją, protestantų pastorių, kurio atminimą saugo dvi dukros, kadaise buvusios gražuolės, tačiau taip ir likusios netekėjusios, dabar jau šiek tiek kvankštelėjusios. Bendruomenė nors ir remiasi gražiomis įdėjomis, bet mažai tai palaiko realiais darbais, todėl pradeda išsigimti – pastovūs kivirčai, apgavystės ir t.t. Prancūzijoje vyksta karas ir vienas iš buvusių seserų gerbėjų atsiunčia moteriškę Babetę (katalikę !!! 🙂 ) su prašymu priimti ją, nes Prancūzijoje jai gręsia mirtis. Už priėmimą ji pasižada tarnauti seserims, gaminti valgį. Žingsnis po žingsnio Babetė pratina bendruomenės narius prie subtilesnio nei asketiškas maisto (ne tik alaus putra). Po daugelio metų tarnystės Babetė laimi milžinišką sumą loterijoje, tuo metu artėja šimtosios pastoriaus gimimo metinės. Babetė kaip padėką pasisiūlo viena surengti iškilmingą vakarienę bandruomenei. Čia ir prasideda linksmumas. Seserys išsigąsta, kad dabar Babetė juos paliks, o jos taip pripratusios prie gero, tos puotos surengime įžvelgia piktojo kėslus, todėl perspėja visą bendruomenę jokių būdu nekalbėti apie maistą. Tai piktojo gundymai. Į svečius atvyksta ir vieno iš seserų buvęs gerbėjas, dabar patapęs aukštu generolu, tačiau meilę išmainęs į karjerą. Žmogus apsišvietęs, patyręs, žinantis Prancūzijos aukščiausių restoranų madas ir skonius, bei istorijas. Nustemba, atokiame kaime aptikęs aukščiausios rūšies vynus, šampanus, “otkūtiurinius” vienetinius, nepakartojamo skonio valgius. Dar keisčiau, kad bendruomenė tai priima kaip savaime suprantamą dalyką (juk jie bijo piktojo veikimo).

Tačiau geras valgis, šiek tiek vyno, šiek tiek kūniško malonumo keičia visos bendruomenės gyvenimą ir santykius. Daug simbolių. Žiūrėkite ir mėgaukitės.

Dar vienas filmas iš 10/10 kategorijos.

Advertisements