Tags

, , , , ,


Kažkada seniai seniai, toli toli, pasaulio pakrašty žadėjau parašyti apie savo keliones į Medjugorje, vietą, kur pasirodė šv. Mergelė Marija, na, žodžiu stebuklingą vietą. Čia vieną dieną kažko pilvas biški sustojo, galvoju reikia išgerti rakijos 50 gr. Pradėjau ieškoti namuose. Kadangi po to kai nakvojo pas mus žmonos draugė – alkoholikė (šiaip kai negeria visai nebloga moteris), tai mes išslapstėm po visus pakampius butelius. Aš aišku pamiršau, kur ką išslaptėm, taigi per visas spintas pradėjau ieškoti. Ir ką gi? Radau rakijos. Ir ne bet kokios, o iš Medjugorje.

Kol susisgribau nufotografuoti, pusę ir nugėriau 🙂 Ir praktiškai tik kai radau, tada prisiminiau, kad tikrai, kai buvau Medjugorje, pirkau. Taigi, jei iš kart neužrašai įspūdžių, metams bėgant jie išblėsta. Taigi, kažin ar ką berašysiu apie tas keliones.

Ai, beje skaičiau Internete kunigo straipsnį, kad Medjugorje pasirodė ne šv. Mergelė Marija, o velnio šmėkla. Po to daug skaičiau ir gerų atsiliepimų. Pas savo pažįstamą kunigą paklausiau, tai kaip čia dabar. Atsakė: žiūrėk pagal rezultatus. Jei tau po kelionės yra ramybė, džiaugsmas ir gėris, tai vadinasi bent jau šiuo metu veikia ar šv. Marija ar Šventoji Dvasia. Labai logiškai atsakė. Taigi galiu pasakyti, kad man Medjugorje suteikė ir ramybės, ir stipribės, ir džiaugsmo, ir tikėjimo, ir gėrio ir dar visokių gėrybių (dvasinių aišku).

O po to dar netyčia užkliuvau už kito straipsnio, kur buvęs Marijos radijo direktorius, kunigas, rašo, kad Šiluvoje nebuvo jokio apreiškimo, kad tai visiška nesąmonė. Ir po to radau kažkokios jaunos panelės analizę to straipsnio, tai tikrai kunigas apsijuokė, viso net nebeskaičiau, kai perskaičiau, kad pagrindiniai kunigo argumentai buvo tarybinių laikų mokslininkų (aišku, kad pseudo) įrodinėjimai, kad Šiluvoje nieko nebuvo. Aš nežinau ar kas nors buvo, ar nebuvo, bet jau tikrai netikėsiu tarybinių laikų šaltiniais. Ir kas remiasi įrodinėjant sovietiniais antireliginiais mokslininkais, man iš jų juokinga.

Va, ir kunigais ne visais gali tikėti. T.y. tą ir taip žinojau, bet dabar praktiškai susidūriau. Visada reikia turėti galvą ant pečių.

Tepadeda mums Dievas. 🙂

P. S. Va, kaip matot esu tikintis, bet išgert man Dievas nedraudžia. T.y. viskas normaliai su tuo Dievu. Ir pajuokauti nedraudžia. Ui, dar prisiminiau, kad ir kitų suvenyrų parsivežiau, kryželį išskaptuotą iš akmens (jei kam bus įdomu nufotografuosi, be galo gražus) ir kompaktą be galo gražių dainų apie Mariją – serbiškai, groja gitarom ir panašiai (jei kam bus įdomu ir galiu pagalvoti kaip duoti paklausyti), dar šį bei tą.

Advertisements