Knyga: C. S. Lewis “Keturios meilės”

Na, po šiokios tokios pertraukos, dar viena perskaityta knyga. Mano mėgstamiausio autoriaus C. S. Lewis “Keturios meilės”.

Kaip visada C. S. Lewis stebina. Dar kitokio stiliaus knyga, ši, sakyčiau, labai filosofinė. Todėl buvo sunkiau skaityti ir skaičiau ilgiau.

Traktatas apie Meilę. Dar nesu matęs, kad kas nors taip detaliai, iš visų pusių ir taip sistemingai būtų nagrinėjęs Meilę. Nors rašo, kad keturios meilės, ir yra 5 meilių aprašymo skyriai knygoje (meilė tam kas nėra žmoniška, prisirišimas, draugystė, Erotas, artimo meilė), bet dar skirsto daug detaliau. Meilė kaip dovana ir meilė kaip poreikis. Net draugystes skirsto į draugystes ir draugavimą. Apie Erotą tai iš vis aš susipainiojau kur kuri: lytinė meilė, Erotas, Venera, Veneros veiksmai, seksas, įsimylėjimas, gal dar kokie nors, nepamenu.

“Vyras yra žmonos galva tik tiek, kiek jis jai yra tas, kas Kristus yra Bažnyčiai. Jis privalo ją mylėti taip, kaip Kristus mylėjo bažnyčią – skaitykite, skaitykite toliau – “ir atidavė už ją save” (Ef 5, 25). Taigi šis vadovavimas geriausiai įkūnitas ne vyre, kokiu visi trokštame būti, bet tame, kurio santuoka artimiausia nukryžiavimui, kurio žmona daugiausia gauna ir mažiausiai duoda, kuri mažiausiai jo verta ir kuri – dėl savo pačios prigimties – visiškai nenusipelno būti mylima. Juk Bažnyčia neturi kito grožio, išskyrus tą, kurį jai suteikia Sužadėtinis; Jis ne sutinka ją jau gražią, bet padaro ją tokią.”

Pasijutau kaip Kristus :))

“Net griežčiausia feministė neturėtų mano lyčiai pavydėti karūnos, kurią ji gauna pagoniškojoje arba krikščioniškojoje misterijoje, Juk pirmoji yra popierinė, o antroji – erškėčių vainikas.”

Dar patiko labai skyrius apie draugystę, kaip ir viskas paprasta ir aišku, bet taip sudėliojo mintis, kas yra tikroji draugystė (bendri išskirtiniai interesai), ir kad tai ką mes laikome tikrąją draugyste (pagalba sunkiu momentu) yra tik draugystės trukdžiai, atimtas laikas iš draugystės.

Paskutinis skyrius apie artimo meilę, tai aukštasis pilotažas. Jei pirmi skaitėse labai lengvai ir buvo aišku kas norėta pasakyti, tai, paskutinio, apie artimo meilę, apie Dievo meilę beveik nesupratau.

Ai, mes jau įpratę, kad C. S. Lewis rašo krikščionybės temomis, bet čia beveik visa knyga menkai susijusi su Dievu, tik paskutinis skyrius jau grynai šimtu procentu susijęs.

Na, kažin ar aš ką dar galiu parašyti, bet kuri C. S. Lewis eilutė vertingesnė už mano šimtą, taigi, jei kam įdomi Meilė (o kam neįdomi? :))) ), skaitykite, puikus mokslinis traktatas apie Meiles.

Kitos C. S .Lewis mano jau skaitytos knygos:

“Tiesiog krikščionybė”

“Kančios problema”

“Apstulbintas Džiaugsmo”

“Kipšo laiškai”

“Didžiosios skyrybos”

“Ištvertas sielvartas”

“Toli nuo tylinčios planetos”

“Perelandra”

“Klaikioji galybė”

Et, neskaitant “Narnijos kronikų” lietuviškai beliko viena mano neskaityta 😦