Tags

, ,


Norėjau pavadinime seksas parašyti iš didžiosios raidės, bet juk negalima sekso prilyginti Dievui, nors daugelis taip daro, o ir man kyla dažnai toks noras. Anyway, ne apie tai įrašas.

Myliuosiu čia kada su žmona ir galvoju:

– Ale, Dieve čiotka tu bičas, tokį fainą dalykėlį kaip seksas sugalvojai.

Šiaip daug matau įvairius rašinėlius apie religiją ir seksą. Vieni piktinasi, kad kai kurios religijos draudžia, kiti, kad labai propoguoja. Vieniems užkliuva tas, kitiems anas. Na, aš ir pasisakysiu.

Celibatas – labai diskutuojamas klausimas. Mano manymu paprasčiausias atsakymas yra toks. Aš negaliu laikytis celibato, todėl ir turiu žmoną, ir vaikų, o jei ten kažkas gali laikytis ir laikosi, tai čia jo reikalas. Ne, dar ne viskas. Kai buvau nutolęs nuo Dievo, tikrai maniau, kad be sekso neįmanoma išgyventi. Man tada sakydavo – nukreipk mintis kitur, tarkim į Dievą. Bepročiai, galvodavau. Taip galvojau, nes buvau labai toli nuo tikrojo Dievo, o seksas buvo tapęs man Dievu. Dabar, kai priartėjau (per 1 cm 🙂 )  prie Dievo, kažkada pabandžiau nukreipti mintis nuo sekso link Dievo (nea, ne tada kai su žmona myliuosiu). Ir, žinot, gavosi. Tiesa trumpai, bet gavosi. Na, jei man gavosi, tai vadinasi ir kunigams bei vienuoliams, kurie yra žymiai arčiau Dievo, tai gali gautis. Taigi palikim celibatu rūpintis jiems.

Mitas, kad seksas krikščionybėje draudžiamas. Kiek skaitau Šventą raštą, niekur nerandu draudimų. Draudžiamos paleistuvystės. Ir čia logiška, juk visai žmonijos evoliucijai nėra naudingos paleistuvystės. O šeimyninis seksas net skatinamas. Kažkur skaičiau paklausimą kunigui – ar gerai, jei susituokusi pora nutaria gyventi be sekso, atseit, labai moraliai. Atsakymas (maždaug toks), vaikai yra šeimos tikslas ir pagrindas, o be sekso jie negalimi, todėl šeimyniniai santykiai be sekso neskatinami. Jei neklystu, kad net Bažnytinės skyrybos (oho, net tokios gali būti) gali būti pripažįstamos, jei yra tarkim, kad vienas iš sutuoktinių nebegali atlikti šeimyninių pareigų. Čia manęs neklauskite, nežinau kaip ir kas ten.

Abortai ir kontracepcija. Ai, čia gi tik apie seksą norėjau rašyti. O tai jau kita tema.

Pasninkas. E, čia dažnai minima, kad krikščionybė draudžia valgyti mėsą ir mylėtis, tai šalia mintys. Na, kas tuo kaltina, tai visai nežino kas yra pasninkas. Kas nežino, tiems ir neaiškinsiu. O buvo istorijoje atvejų, kai per pasninko laikotarpį vienuoliai buvo verčiami valgyti mėsą, tam kad nenusilptų ir galėtų tarnauti visuomenei. Jiems tokia pasninko rūšis buvo – suvalgyti bent kiek mėsos. O aš mėsos ir šiaip nevalgau ir gyvenu, tai net, jei būtų toks reikalavimas, nieko tame baisaus nebūtų.

Santuokinė ištikimybė. Ot. Įdomus klausimas. Žmonijos vystymosi prasme, gal ir geriau būtų, kad poruotusi stipriausi. Bet net pas gyvūnus yra ta labai stiprus rūpinimasis, kad būtent tavo genai būtų perduoti (yra pas gyvūnus visokių kuriozinių atvejų, kai kažkokiais klijais kuriam laikui po sueities užkemšama ir pan.), Gal čia ir tas. Vyras šiuo įsakymu kaip ir garantuotas, kad yra jo genai perduodami ir tada visą dėmesį gali skirti vaikų auklėjimui, dvasiniam ir protiniam tobulėjimui, o ne tik fiziniam tobulėjimui. Tokiu atveju žmonija tobulėja dvasiškai ir protiškai, o ne fiziškai. Gal ir logiška.

Ai, žodžiu, nebepamenu, ką čia dar norėjau rašyti.

Ačiū, Dieve, kad sugalvojai tokį fainą dalykėlį 🙂

Advertisements