Tags

, ,


Buvo užpuolęs kažkoks virusas, infekcija, atsigavau, bet už tai prisikaupė darbe problemų, kol viską sutvarkiau ir penktadienis atėjo. Tai ta proga ir parašysiu apie darbą,

Seniai norėjau parašinėti apie vadybą įmonėse, nes turiu ir teorinių žinių (turiu šiokį tokį diplomą iš šios srities), ir praktinių patirčių. Bet vis kažkaip ne darbas, o privatus gyvenimas įdomiau, bet tiek to, nieko rimto (apie save) šiandien nerašysiu, nebėra jėgų, tai parašysiu praktinių patarimų kaip išgyventi, išlaviruoti darbe.

Visada galvojau, kad politikavimas yra valstybinių organizacijų ar didelių koncernų prerogatyva, bet ir toje įmonėlėje, kurioje dirbu aš, yra ne mažai politikavivimo. Anksčiau galvojau, kad privačiose įmonėse sprendimų priėmimą lemia logika ir argumentai, tačiau su patirtimi nustojau taip galvoti. Tai padėjo suprasti ir perskaitytos knygos, ir pokalbiai su kitais labiau patyrusiais. Tarkim, paskaitinėjus apie Staliną, nebesistebiu, kodėl mūsų visi skyriai yra persirieję – gal tai mūsų valdžios tokia politika? Bet aš ne apie tai. Taigi, konkretus avejis – kaip logika ir argumentai nublanksta prieš politikavimą. Aš tyčiom nepolitikuoju, tačiau, kai vėliau panagrinėju savo elgesį, tai esu dydis (na, ne, geriau Dydis 🙂 ) politikas (ai, irgi Politikas). Dar kartą taigi, papasakosiu konkrečią istoriją, skliaustuose su raidėmis PP pažymėsiu vėliau atlikto politikavimo analizę. Analizę atlikau vėliau, nes kažin ar sąmoningai politikavau. Taigi, paskutinį kartą taigi, pradedam istoriją.

Sugalvojau įmonėje įdiegti patobulinimą, patobulinimas padidintų įmonės efektyvumą, pagerintų produktų kokybę bei pakeltų rimtų klientų akyse įmonės prestižą. Kadangi su patobulinimu susiję ir kiti skyriai, tai tam reikia gauti valdžios pritarimą. Einu pas valdžią, išdėstau reikalą, gaunu pritarimą. Įtariu, kad valdžia nelabai suprato patobulinimo esmės, todėl labai neskubu, pasiruošiu patobulinimui. Tam pasiruošimui prireikė dviejų metų (krizė, kiti darbai ir pan.). (PP norint politikuoti, reikia gerai pasiruošti, čia ir tarkim prieš einant į susirinkimus, jei nori laimėti, reikia gerai pasiruošti).

Na, kaip žinom iš vadovėlių, kiekvienas pokytis įmonėje sutinka pasipriešinimą. Yra įvairių būdų jį įveikti, o aš pasinaudojau savotišku – politikavimu. Įmonėje šiuo metu yra šiokia tokia krizė, išėjo vienas labai geras darbuotojas, jo darbus perėmė šiek tiek mėgstantis kelti paniką žmogus, todėl vis bėga pas valdžią, kelia paniką. T.y. visi nepatenkinti kokybe. Valdžia man skambina, galvok ką nori, bet reikia kažką padaryti – išsako norus. Nors tie norai tiesiogiai nesusiję su tuo ankstesniu patobulinimu, tačiau pasitaręs su kolegomis, pamatau, kad būtent tas patobulinimas, kaip tik išspręs ir šias problemas. Dar įdomiau, kadangi mes jau tam ruošėmės pora metų, tai mes esam pasiruošę, tereikia tuo pasinaudoti ir kitam skyriui. Tiksliau, kitiems. Tik – kitiems tai irgi darbo palengvinimas, o vienam pasunkinimas. Valdžia dar kartą skambina, klausia ar sugalvojai? Atsakau, kad galvoju. (PP – reikia išlaukti momento, kai problema pasieks epogėjų, kad sprendimo pasiūlimas būtų labai efektingas. Tik aišku reikia pažinoti valdžios įpročius, nes kitaip gali išmesti iš darbo). Dar po kelių dienų valdžia jau atlekia pas mane, kad reikia tikrai kažką sugalvoti ir argi aš negaliu sugalvoti, juk kiti tai sugalvoja. Aha. Epogėjus pasiektas. Sakau, kad va, tas patobulinimas, kuriam pritarė prieš pora metų, kaip tik atsitiktinai išspęs ir šias dabartines problemas. Trumpai nupasakoju kaip. Ok, pritarimas iš valdžios gautas antrą kartą.

Vaikštau ir galvoju. Valdžia pritarė. Bet vienam skyriui padaugės (pradžioje) darbo. Tas skyrius labai įtakingas. Ir jei aš taip tyliai įgyvendinsiu šį pokyti, bus blogai. Be to, neturiu rašytinio sutikimo. (PP – reikia žinoti politinę situaciją įmonėje, kas kokią kam turi įtaką). Ok, rašau visiems bendrą laišką, kad iš valdžios gautas palaiminimas naujo pokyčio įgyvendinimui. (PP viešumas – kai visi bus girdėję ir, jei nesugebės valdžios perkalbėti dabar, tai vėliau galės tik nagus graužtis).

Savaime suprantama, kad tas skyrius pasišiaušia. Vadovas atrašo, kad pirma susitvarkom su kokybe (magiškas žodis), o vėliau tik diegiam naujoves. Valdžia skambina man, daryk ką nori, bet galvok kitą variantą. Galvoti kitų variantų nereikia, aš juos jau sugalvojęs, bet visi tik didina įmonės neefektyvumą ir jei įmonės resursai būtų neriboti, tai aš bučiau už kitus variantus, bet įmonės resursai riboti. Žengiu politinį žingsnį, rašau visiems, atsakydamas į to skyriaus vadovo laišką (irgi visiems buvo). Trumpai paaiškinu to pokyčio esmę, kad efektyvumas beveik visų skyrių padidės dvigubai (aha, dvigubai), dėl ko pagerės kokybė, pagerės įmonės imidžas, bet kadangi visi prieš, tai nutarimas daryti šį pokytį atšaukiamas. Be to, tas pokytis jau realizuotas, išbandytas, tereikia juo naudotis. (PP – absoliučiai politinis ėjimas, paaiškinti pokyčio naudą ir pasakyti, kadangi visi prieš pokytį, t.y. prieš naudą įmonei, tai pokyčio nedarysim. Aišku, reikia pažinoti politines sroves).

Man iš kito skyriaus atrašo, kad gaila, jų skyrius buvo už. Žinoma, kad už – du kartus mažiau darbo, kaip dėl to galėtų pakilti jų skyriaus kokybė, nes dabar žiauriai jų bloga, nes nieko nespėja. (PP – numatyti, kad pagrąsinimas nedaryti pokyčio, kuris naudingas, protingai mąstančius žmones suerzins). Aš atrašau privačiai, kad deja, nors su valdžia tai suderinęs prieš kelis metus, bet va. Privačiai atsakau, nevisai laikydamamsis protokolo, o taip kaip normaliai ir bendraujam. Po to dar persimetu keliais žodžiais ir paprašau parašyti visiems pokytį palaikantį laišką. Parašo, įtraukiant ir mano privatų neprotokolinį laišką (beveik su keiksmažodžiais). (PP – ieškok sąjungininkų)

Už minutės atlekia valdžia. Tai kaip čia taip (aha, du kart įmonės efektyvumo nebedidinsiu). Darom susirinkimą. Ok, darom. Informuoju sąjungininkus (PP – dalį sąjungiinkų turiu susidaręs per ilgą bendravimo istoriją). Paprašau paieškoti dar. Čia atsiliepia dar vieno skyriaus viršininkas, kuris yra absoliučiam konflikte su prieštaraujančio skyriaus vadovu. Aš lyg netyčia persiučiu man adresuotą laišką visiems, kur yra pakankamai asmeniški, bet ne per daug, teiginiai apie priešingą skyrių. (PP – aha, galima suvesti į asmeniškumus, ir kai jie pradės rietis dėl asmeninių nesutarimų, tai nesugebės ieškoti logiškų argumentų, taip susilpninsiu savo priešininką).

Susirinkimas. Aš ateinu pasiruošęs. T.y. viską žinau bei turiu pasiruošęs sąjungininkų. Trumpai, tvirtai pristatau pakeitimo esmę, nepamiršdamas pabrėžti emocinės dalies. Maždaug taip: šiam pokyčiui aš esu visiškai pasiruošęs, nes jam ruošiamės jau pora metų, o dabartinės problemos kaip tik gera proga išspręsti ir problemas, ir įgyvendinti pokyčius.

Toliau daugiausia šneka mano sąjungininkai (PP – susidaro įspūdis, kad čia aš kaip ir nieko dėtas, kad čia vos ne kad visi mane spaudžia tai daryti, aišku, jei norisi garbės, o ne tikslo, tada sunkiau). Kaip ir galima tikėtis pradėjus kalbėti vienam iš tų prieštaraujančių skyrių, prasideda rėkimas, nukrypstama nuo temos ir bandoma mus sumenkinti. Tačiau aš tam pasiruošęs, turiu faktus, žinau situaciją, o priešininkas nežino. Todėl kulminaciniu momentu įsiterpiu ir faktais priremiu prie sienos. (PP – faktus sutirštinu, bet ne daugiau nei reikia, kad nepasidarytų melas, o priešininkas sutirština per daug, kad pasidaro nebetiesa). Ir nors matau, kad nueinama nuo temos, tačiau toliau įnirtingai ginčijuosi, kad įrodyti savo teisumą (PP – psichologinis manevras, sudaryti įspūdį, kad aš viską žinau, viską išmanau, kad esu visada teisus ir mano sprendimai yra patys geriausi ir teisingiausi). Kai tik pavyksta įrodyti mano teisingumą, vėl sugrąžinu prie temos (PP – tam, kad išliktų emocinis mano teisingumo jausmas). Ir tik grįžus prie temos vėl leidžiu kalbėti kitiems. Tačiau, kai tik vėl bandoma nukrypti nuo temos, daugiau to nebeleidžiu (PP – o jei nukrypus nuo temos netyčia bus, kad aš neteisus, taip sugriaučiau visą sukeltą teigiamą emociją mano atžvilgiu).

Priešininkas irgi atsiveda sąjungininkų. Jiems darau nuolaidų, atseit pasiaiškinsim, detalizuosim, informuosim (PP pagrindinio priešininko sąjunginkus pervilioju pas save). Jie laimingi, kad į juos atsižvelgs, kad be jų nieko nebus daroma. Pagrindinsi priešininkas lieka vienas. (PP – o vienas lauke ne karys).

Valdžia patvirtina pokytį. Per daugelio žmonių susirinkimą. Per triukšmingą susirinkimą. Mes lyg padarėme nuolaidų, bet jos buvo visiškai logiškos – reikia detalizuoti, informuoti ir panašiai. Bet esmė – buvo gautas visuotinas pritarimas pokyčiui.

Nepatyrę kolegos stebisi. Taigi, sako, buvo jau atšauktas šis pokytis. Aha, nežino dar jie, ką reiškia politikavimas.

Dar, aišku teks pasimušti, bet pagrindinis mūšis laimėtas.

Va, visą dieną nedirbau, o politikavau. Bet įmonei ilgalaike prasme žiauriai daug gero padariau. Tai jaučiuosi nusipelnęs šiandien už įmonės pinigus prisigerti, tiksliau išgerti vyno taurę. Tik tas alkoholis – viena taurė, antra taurė, trečia …

Sakoma: nuo naxaliava maisto nestorėjama. O gal nuo naxaliava alkoholio negirtėjama? Varau išbandyti.

Advertisements