Tags

, , , , , ,


Na, ok, gyvenimas tęsiasi, vieni miršta, kiti švenčia gimtadienius. O aš pasidalinsiu be galo įdomiu filmu, kurį ne per seniausiai pažiūrėjau. Tai žydų gamybos filmas Ushpizin / Šventi svečiai. Kaip tas Ushpizin tariasi net nežinau.

Apie patį filmą lietuviškai galima paskaityti pas Vilucką, rusiškai bogvideo, angliškai imdb, wiki. Tai dėl scenarijaus ir kitų aplinkybių nerašysiu, o parašysiu įspūdžius. Tame bogvideo.com galima ir online pažiūrėti. Ir šiaip bogvideo.com yra daugiau krikščioniškų filmų ir dar daugiau, juos ten galima online žiūrėti.

Na, pirmiausiai. Ar kas yra matęs nors vieną žydišką filmą? Man tai čia pirmas. Izraelio gamybos. Ilgai teko ieškoti su rusiškais subtitrais (nors bogvideo.com pasirodo yra). Esu matęs, kad egzistuoja ir su lietuviškais, bet čia matyt tik Tomas Viluckas ar Aušronis turi arba žino iš kur gauti. Beje, lietuviškas vertimas geresnis, o rusiškas – kartais net sakinys nesusidėlioja, bet mintį suprasti nesutrukdė.

Jau vien tai kad kalba, hmz, net nežinau kokia kalba, semitų tikriausiai, taip egzotiškai atrodo. Visa aplinka judėjų ortodoksų (čia ne stačiatikiai, o tie judėjai, kurie greižtai laikosi tikėjimo dogmų), Izraelis, papročiai, kasytės, malda, gyvenimas, kultūra – vien tai yra be galo įdomu, nežiūrint scenarijaus.

Pirmą kartą apie šį filmą išgirdau www.army777.lt, tai šiek tiek nustebau, kad krikščionys judėjišką filmą rekomenduoja kaip vieną iš geriausių religinių filmų. Antrą kartą išgirdau Krikščioniškam kino klube. Taigi krikščionys nėra kažkokie priešiški kitiems tikėjimams, gerus dalykus pripažįsta nepriklausomai nuo tikėjimo.

Taigi kelis linksmesniu dalykus papasakosiu.

Pradedu žiūrėti filmą. Rodo kažkokį deimantą, bet kiek bandau įžiūrėti, tai ten lyg citrina, po to tik išsiaiškinau, kad ten tikrai citrina, kad judėjams ji svarbi kaip religinis simbolis.

Tada rodo šeimą, judėjų ortodoksų, labai neturtingą, žmona slepiasi nuo buto šeimininko, nes skolinga nežinia už kiek laiko, pinigų neturi ir artėja žydų (judėjų) labai svarbi šventė. Na ir kalbasi, vyras su žmona. Vyras sako, rašau subtitrus: Kak že my sčias budiem prazdnovat, daže suki nieimiejiem. Išsiverčiu mintyse – kaip mes švesime, jei net sukos (oi, kalės) neturime. Ne, nu galvoju, žinau žiaurius žydų papročius kai mažiems berniukams per pimpaliuką su peiliu džiru džiru šnai. Bet, kad vyras su žmona šventėm kalę (suką) parsiveda, to dar negirdėjau. Na, aišku, ta sukkah (taip reikėtų rašyti) pasirodo visai kitas ir normalus dalykas, bet aš linksmai pasijuokiau.

Dar. Pinigų ant tiek neturi, kad vyras grįžinėja namo, žmona atidaro šaldytuvą, o ten vienas mažas kopūstas (nors aš ir žaliaėdis, bet man kopūstas ne maistas). Padaro ar tai salotas, ar tai sriubą iš to kopūsto. Susėda su vyru už stalo. Žmona pradeda klausinėti, kaip reikalai, ar gavo pinigų, sako, ne jam šiais metais neskyrė. Bet už tai rabi pasakė labai gražų posakį: kas meldžiasi, tam Dievas duos. Tai, va, aš matyt per mažai meldžiausi. Reikia daugiau melstis. Žmona sako, tai eik pasimelsk. Vyras taip pažiūri į kopūstus: ką dabar? Taip dabar. Atsidūsta, padeda šakutę (ar tai šaukštą), atsistoja nuo stalo ir išeina melstis.

Taigi tokio humoro šiame filme nestinga, o šiaip tikrai stiprus religinis filmas, nors tas kultūrinis žydų aspektas man nei kiek ne mažiau įdomus.

Rekomenduoju.

Advertisements