Tags

, ,


Dar viena pagal rekomendaciją (www.army777.lt) knyga, tokiems kaip aš, pradedantiems (pradedantiems gilintis) krikščionims, kuriems reikia ne tik emocinių įrodymų, bet ir loginių, protinių įrodymų apie Dievo egzistavimą.

Tai Chesterton Gilbert Keith “Ortodoksija”. Išleido leidykla Aidai. Kaip man jau įprasta pirkau Katalikų pasaulio leidinių knygyne. Pirmiausiai nustebino pavadinimas. Ortodoksija. Mano žiniomis taip vadinama stačiatikybė arba kitaip dar vadinama pravoslavija. Tai šiek tiek keista buvo, kad katalikiškoje šalyje rekomenduoja pravoslavišką knygą. Nors pravoslavai tie patys krikščionys ir neseniai bandžiau suprasti skirtumus, tai apart politinių, nesupratau kuo skiriasi (ten kažkas su Dievu Tėvu, Kristum ir Šventąja Dvasia – kas kame ir per ką, žodžiu, tamsu, mano dar ne tas lygis, kad suprasti koks tame skirtumas). Perskaičiau knygą ir nesupratau, kodėl ji vadinasi Stačiatikybė. Jokio ryšio. Tada pagooglinau ką reiškia žodis Ortodoksija, aha, pasirodo turi kitą, platesnę reikšmę: griežtas nustatytų principų ir teiginių laikymasis, paklusimas doktrinai. Aišku, matyt, šia prasme ir yra šios knygos pavadinimas.

Tai knyga, kuri dar kartą mane nustebino. Kokia plati yra krikščionybė. Niekada negalvojau, kad ji apima tokius plačius mūsų gyvenimo aspektus. Knygos įžangoje pateikiama alegorija, kaip anglas iškeliavo ieškoti Indijos, keliavo neaišku kiek laiko, priplaukė krantą, išsilaipino ir džiaugėsi, kad pagaliau rado Indiją, kol paaiškėjo, kad jis priplaukė tą pačią Angliją. Atseit, apie tai ir bus ši knyga. Perskaičiau įžangą, hmz, galvoju, kažkokia pasaka bus, bet galvoju, tiek to, nusibodo rimtos knygos, paskaitysiu lengvą pasaką. Pradedu skaityti, pradedama nuo beprotnamio, toliau kalbama apie beprotystę, dar kitam skyriuje apie pasakas, legendas ir elfus, filosofiniai pamąstymai apie tiesą ir teisingumą. Pala, o tai kur tas anglas? Ir apskritai, kuo tai susiję su krikščionybe. Tačiau kuo toliau skaičiau, tuo labiau supratau kas tas anglas, kuris ieškojo Indijos ir prie ko čia krikščionybė (tiesa, įžangoje taip ir parašyta, tik aš iš kart nesupratau) – tas anglas, tai pats autorius, kuris ieškojo pagal prigimtinį dėsnį Dievo ir netikėtai atrado krikščionybę, kuri atitiko visus jo lūkesčius.

Neseniai girdėjau, kad vienas kunigas pasakė, jog yra labai pavojinga suvokti religiją, kaip filosofiją, o ne kaip tikėjimą, nes tada nueinama ne tais keliais. Gal. Tačiau, manau, kad krikščionybė yra platesnė, apima ir tikėjimą, ir filosofiją. Ši knyga filosofinė (kaip ir sakiau prasideda nuo beprotnamio ir bepročių), t.y. link tikėjimo einama iš taip toli toli, kad net iš karto ir sunku suvokti kur einama.

Dar vienas pavyzdys. Įprasta galvoti, kad religingas žmogus yra kūrybiškai apribotas ir tik ateistas neribojamas tikėjimu. Tačiau pažiūrėkim kaip yra. Religingas žmogus tiki, kad pasaulyje gali būti stebuklų. Ateistas tiki, kad stebuklų nėra ir negali būti. Tačiau, kas yra stebuklas? Stebuklas yra išimtis iš taisyklės. Ir mūsų pasaulis, tiek gyvas, tiek gamta yra pilnas išimčių. Visi kūnai šaldami traukiasi, vanduo užšaldamas plečiasi, Niutono dėsniai galioje Žemėje, tačiau prie didelių grečių nustoja galioti ir prasideda Einšteino reliatyvumo teorija. O kas yra gravitacija, juk pagal idėją kūnai vienas kitą stumti turėtų (pagal Niutono dėsnius – jėga lygi atoveiksmiui), tačiau kūnai traukia vienas kitą ir iki šiol niekas nesupranta kodėl. Šviesa, tai lyg banga, lyg dalelių judėjimas. Net žmogaus kūnas. Paimkime iš išorės. Kairė identiška dešinei. Kairė akis, dešinė akis. Kairė ranka, dešinė ranka. Ir kairė širdis. Ei, kur dešinėje širdis? Išimtis. Stebuklas. O jei paimti žmogaus psichologiją tai iš vis vien išimtys. Vėl stebuklas. Tikinčiam į stebuklus tai yra normalus dalykas, o netikinčiam sunku patikėti, kaip gali būti išimtis iš nustatytos taisyklės. O tai riboja mąstymą bei kūribiškumą.

Apie demokratiją, apie karus, apie meilė, keliones, nuotykius, progresą ir t.t. Ir visa tai susiję su krikščionybe. Neįtikėtina.

Dar daug dėmesio skiriama krikščionybės ir budizmo palyginimui. Lyg atrodo, kad tai labai panašios religijos. Tačiau šioje knygoje atskleidžiamas vienas lyg nedidelis skirtumėlis, kuris ir sąlygoja visos doktrinos esminius skirtumus. Budistai žiūri į vidų, o krikščionys į įšorę. O kas iš to? Skaitykite knygoje, neperrašinėsiu gi aš visos knygos.

Ir t. t. Krikščionybė yra žmoniškiausia religija. Naudingiausia žmonijai. Neįtikėtina? Man irgi. Paskaitykit knygą, gal patikėsite.

Advertisements