Košė “Raketų kuras”


Kaip ir žadėjau Bernadetai, parašysiu skanų receptuką. Receptą radau kažkur internete, negalvojau, kad dėsiu į savo blogą, tai neišsisaugojau nuorodos. Jei kas atras originalią nuorodą, įdėkit į komentarus. Recepte padariau menkus pakeitimus, taip, kad galima vadinti jį beveik originaliu. Pavadinimą sugalvojo mano brolis, kai pamatysit sudėtį suprasit kodėl. Anksčiau vadinau tiesiog avinžirnių koše. Pirmą kartą ją pasidariau šiems Naujiems Metams. Atseit, šventinė košė. Žmona iš pradžių burbėjo, kad šventėms pasidariau sau valgyti, bet po to valgė ir sakė, kad viskas ok. Kitą kartą rekomendavo šitą daryti kai ateis brolis į svečius. Jis kai pamatė, ką duodu valgyti, ir suteikė pavadinimą – Raketų kuras. Dariau dviejų rūšių: aštrų ir neaštrų, tai tas neaštrus, manau, nelabai. Man atrodo, kad reikia šiek tiek aštrumo. Na, ok, nebetempsiu gumos.

Reikės (gaunasi pilnas puodas, tai, jei norit mažiau, mažinkite kiekius):

400 g avinžirnių
1 raudona paprika (tiesiog gražiau spalvotos, kartą dariau su geltona)
1 žalia paprika
2 mėlyni svogūnai
4 skiltelės česnako
1 baklažanas
2 pomidorai
1 citrina
1 Čili pipiras (originaliam recepte džiovintas, bet man žymiai skaniau šviežias)
2 šaukšteliai raudonėlio
šviežių petražolių (dažniausiai pamirštu)
druskos, šviežiai maltų pipirų, aliejaus.

Gaminam.

Avinžirnius iš vakaro užmerkiam dideliam inde. Vandens reiktų pilti kokius 5 kartus daugiau (geriau daugiau nei mažiau), nei pačių avinžirnių. Dar rekomenduojama įpilti sodos šaukštelį (kam to reikia nežinau, vieną kartą pamiršau ir nieko). Brinkti turi kokias 8 valandas.

Vandenį nupilam, supilam avinžirnius į puodą, pripilam daug vandens ir su žiupsneliu druskos uždedame virti. Verdam ant mažos ugnies beveik valandą (laikas, matyt, priklauso nuo rūšies, reiktų pažiūrėti ant pakelio, kiek rekomenduojama).

Kol avinžirniai verda galima daryti toliau. Baklažaną supjaustom kubeliais maždaug po 1 cm (nuotraukoje bus stambesni, sūnus pjaustė, bet kai stambesni ne taip gerai iškepa). Sumetam į pasūdytą vandenį, kad pamirktų. Skaičiau, kad taip ištraukiamas kartumas.

Supjaustom svogūną, papriką, česnaką, labai smulkiai Čili pipirą. Svogūnus nedideliame kiekyje aliejaus pakepinam kol suminkštės, sudedame pjaustytą papriką, išgriebiame baklažanus ir sudedame kartu kepti. Kepame pamaišant, kol suminkštės paprika ir apkeps baklažanas.

Tuo laiku supjaustom kubeliais pomidorus. Rekomenduoja lupti, bet aš tingiu. Kai paprika ir baklažanas apkepa, sudedam pomidorus, česnakus. Raudonėlį dedu arba dabar, arba kartu su svogūnais. Kelias minutes pakepinam, iš principo, kad sušiltų pomidorai.

Per tą laiką išverda avinžirniai, nusunkiam vandenį ir sudedam į keptuvę prie daržovių. Šiek tiek druskos, pipirų, išmaišom, pora minučių pakepinam, ir kadangi avinžirniai ką tik išvirę ir karšti, tai galima ir baigti. Dar galima pridėti šviežių petražolių, bet paskutinį kartą kai dariau pamiršau.

Štai kas gavosi:

Čia daržovių šiek tiek daugiau nei recepte, susimaišiau pirkdamas, tai, kad nemesti lauk, sudėjau viską, bet nieko tokio, skonio nepakeitė. Ir baklažanas per stambiai (2 cm) pjaustytas, geriau šiek tiek smulkiau, bent po 1.5 cm.

Nesitikėjau, kad iš avinžirnių gali gautis toks skanus valgis. Skanaus visiems Raketų kuro 🙂

7 comments

  1. ATF, kaip matau persimetei ant košių 🙂 Kai pamatau košę visada prisimenu vaikystės dienas, kai košę užmezdavau už lovos, kad jos nevalgyti, arba broliui sukraudavau, o jis iškratydavo per langą paukščiams. Tad ir dabar nemėgstu košių, nors dabar košės yra įvairesnės ir daug skanesnės …

    Like

  2. Na, kadangi numečiau daug kg., tai reikia dabar palaikyti tokią būseną, kai yra normalus svoris, malonus jausmas kai ir į veidrodį gali žiūrėti kaip į žmogų, ir kai jausmas nemieguistas. Vaisių ir daržovių žiemą pasirinkimas menkas, tai teko ieškoti ką dar galima būtų valgyti, radau košes. Nežinau ar dėl to, kad pats gaminu, ar šiais laikais produktai kiti, bet tikrai gaunasi labai skanios košės. Nes tikrai kai prisimenu vaikystę, tai tiek gerai, kad mama mane suprato ir retai gamindavo košes.

    Like

  3. Kad priminėt vaikystę, tai manų košės dar ir dabar nekenčiu… Ir grikius tik neseniai pamėgau. Vaikų darželyje, kurį lankiau, sugebėjo ilgam išugdyti nemeilę košėms. 🙂 O dabar pusryčiams beveik visokias kabinu, ypač, kai vyras išverda 😀
    o tavo “raketų kuras” ne pusryčiams – čia jau sotūs pietūs 🙂

    Like

  4. Vaikystėje grikių truko, valgėm tik per šventes, tai grikius visada labai mėgau. O vaikų darželio nelankiau :)) Ai, beje nelankiau nes neįtiko maistas – viską išvemdavau, ką besuvalgyčiau. Taip, kad košės visai neblogai.
    Na, aš ir nesakiau, kad čia psuryčiams 🙂

    Like

  5. Aš labai mėgstu tokias košes-troškinius, o dar labiau mėgstu, kai šie turi tokius šaunius pavadinimus. Kaip galima atsispirti pasigaminti 😉 O be to, kai taip šalta keikvienam šiek tiek kuro nepakenktų 😉 Smagiai susiskaitė:)

    Like

  6. Žinau, idealų būdą nulupti pomidorams. Labai lengva – kai prireikia luptų pomidorų aš juos akimirkai įmetu į indą su ką tik užvirusiu vandeniu. Viskas – odelė paskui kuo lengviausiai nusilupa ir pirštais.
    P.S. aš tai niekaip nesuprantu, kodėl visur rašo, kad net išmirkytus avinžirnius reikia virti labai ilgai. Juk jie kuo puikiausiai išverda (bent jau man) ir per dvidešimt minučių. O vienądien viriau nemirkytus, tai irgi greitai išvirė. Tai va, man čia yra mįslė. Beje man tai kartais patinka ir išmirkytus valgyti juos, nevirtus – skonis, kaip žalių paprastų žirnių, o tokie, man labai patinka 🙂

    p.p.s receptas puikus, gaminsiu, nes įprastai avinžirnius gamindavau tik pagal vieną receptą:)

    Like

  7. Mukatanas, į sveikatą 🙂 Pavadinimai ir istorija duoda savitą skanumą.

    Vaida, ačiū už idealų būdą, bet tai gi karšta, rankas galima nusideginti. O ir šiaip nesuprantu, kam reikia lupti pomidorus. O dėl ilgo virimo aš ir nežinau. Tikrai, bandžiau po 30 minučių ir mano manymu išvirę jau buvo, dar nustebau ir dėl visa pikta palaikiau dar 10 min. Dėl nevirtų, reiks pabandyti, įdomu. Ai, dėl ilgo virimo. Buvau kažkada jogų virimo pamokoje (jėga, kai vienas vyras tarp tiek moterų – va, kur galima savo svajonių moterį rasti, gaila, kad jau turėjau), tai sakė, kad ilgai virti reikia tam, kad vėliau dujos pilve nesikauptų. Nežinau, nesu eksperimentiškai išbandęs. Gal.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s