Tags

, , ,


Kaip tik pagalvojau, kad senokai apie maistą rašiau, vien kinai, knygos ir pan. Žiūriu ir Bernadeta apie tą patį. Ok, parašysiu keletą “tipo” receptų. Kaip žinia pasidariau žaliavalgiu, tiesa, ne 100 procentų, o be to žiemą apskritai sunkoka, todėl tenka valgyti ir kažką kitką. Atradau daug įdomių grūdinių patiekalų. Bent pora pasidalinsiu. Pradėsiu nuo paprasčiausio – Vienuolių košės (čia vienuolės – moteriška giminė). Pavadinimą sugalvojau pats. Ir, manau, visas jos skanumas yra tik dėl istorijos, keliančios asociacijas. Valgom namie ją tik aš ir mano mažė, nes ji dar nesugadinta “civilizacijos”, o man sveika ir skanu. Kodėl vienuolių? Todėl, kad ją mums išvirė vienuolės, kai aš praleidau savaitgalį vienuolyne. Buvo penktadienis, pasninkas, todėl mums išvirė pasninką atitinkančią košę. Nepagalvokit, kad vienuolės tokią valgo kasdien, šeštadienį kažką valgėm ir tai jau buvo su dešrelėm. O penktadienį – pasninkas. Tiesa, jos pačios šitos košės nevalgė, nes joms dar griežtesnis pasninkas, o mums išvirė kaip pasauliečiams.

Taigi. Kaip čia ir parašyti. Imam švarų puodą 🙂 Na, juk nelabai yra ką rašyti. Ok, imam avižų dribsnių ir su šiek tiek druskos išverdam. Kiek virti parašyta ant pakelio, kažkodėl labai įvariai, vienus 2 minutes, kitus 10. Daug vandens nereikia, tai ne kokie žirniai ar ryžiai, bet taip, kad apsemtų. Jei bus per daug vandens, galima po to perteklių nupilti (bent aš taip darau). Taigi išverdam, šiek tiek palaikom puode, kad subręstų, dedam į lėkštę ir patiekiam su pačių vienuolių rinktom ir trintom spanguolėm. Geriausia būtų, kad spanguolės būtų be cukraus, o su medumi. Tiesa, aš parduotuvėje pirkau su cukrumi 😦 Matyt, galima ir ne su spanguolėm, bet tada bus nebe vienuolių košė 🙂

Na, ką skanaus. Labai nesijuokit iš šio recepto, kitą įdėsiu rimtą, kur pagaminti reikia net dviejų dienų. Bet ir šis paprastas ir skanus.

Advertisements