Tags

, , , , , , ,


Pagaliau baigiau žiūrėti filmą Šešėlių šalis / Shadowlands (1993).

Pagal tą patį scenarijų pasirodo yra ir senesnis – 1985 metų filmas, bet aš žiūrėjau 1993 metų, su Anthony Hopkins’u. Beje, dar yra panašiu pavadinimu Shadowland, tai dar kitas filmas, pats vos nesusimaišiau.

Kažkodėl verčia “šalis”, o ne “šalys”, nors man “šalis” irgi labiau patinka.

Pirmiausia kas nustebino tai Anthony Hopkins. Hopkins’as man taip asocijuojasi su Hanibalu Lekteriu iš “Avinėlių tylėjimas” ar bent jau su egzorcistu iš “Egzorcizmas”, o čia vaidina drovų, ramų C. S. Lewis. Hopkins’o vaidyba kerinti ir stebina jo sugebėjimas taip gerai suvaidinti tokio skirtingo charakterio personažus. C. S. Lewis filmo aprašyme ir buvo tas motyvas, kodėl aš nutariau pažiūrėti šį filmą. Jau esu perskaitęs tris jo knygas, paskutinė “Apstulbintas Džiaugsmo” apie jo vaikystę ir jaunystę, o filmas galima sakyti apie beveik paskutiniuosius jo gyvenimo metus. Filme tik keli nereikšminiai skirtumai nuo realios Lewis gyvenimo istorijos, todėl tuo įdomesnis.

Kodėl parašiau, kad “pagaliau pažiūrėjau”. Dėl to, kad pradžia nuobodoka. Ir tik iš trečio karto pavyko baigti žiūrėti. Pradžia, tai pokalbiai su broliu Warneriu, beje, pavydėtinai labai šilti santykiai su broliu, pokalbiai su draugais. Kelios mintys iš jo knygų, kurios ištrauktos iš konteksto, neskaitant visos knygos, nieko praktiškai nereiškia, todėl net du kartus numečiau žiūrėjimą. Ir tik Hopkins ir pats Lewis domino, todėl baigiau žiūrėti. Ir dabar nesigailiu. Kai įsibėgėjo istorija su Joy, viskas įgavo prasmę ir filmas paliko emocingą nuotaiką, kartu liūdną, ilgesingą ir kartu džiaugsmingą (Džiaugsmas?). Pas jį į svečius susipažinti atvyksta amerikietė Joy Grisham (o čia ne to rašytojo Grisham ex žmona?) Beje, ar čia likimo ironija ar likimo laimė, kad Joy Grisham ir Lewis didelę reikšmę turėjęs Džiaugsmas yra tas pats  žodis Joy. Joy susižavėjus jo knygomis, jos sūnus taip pat. Tik aišku sūnus Narnijos kronikomis, o Joy skirtomis suaugusiems, Joy praktiškai jau gerai pažįsta Lewis. Ji paprašo būti draugu, o vėliau ir fiktyviai vesti ją, nes ji išsiskyrus su vyru, tam kad gautų Didžiosios Britanijos pilietybę. Lewis kuo toliau tuo labiau susidraugauja su Joy, galima sakyti pamilsta (kažin ar pats suvokia tai). Ir kai Joy suserga vėžiu, Lewis supranta meilę, ligoninėje pasiperša ir veda bažnytine tikra santuoka. Laimingas vedybinis gyvenimas tęsiasi 3 metus. Po Joy mirties, dar po trijų metų miršta ir Lewis (šito filme nebėra). Po Joy mirties jis pyksta ant Dievo, filme tai nevisai teisingai parodoma, lyg jis būtų supykęs ir nustojęs tikėti. Realybėje jis pyko ant Dievo, bet nenustojo jo mylėti, ši kančia, ši patirtis sustiprino jo įsitikinimus, apie tai jis yra parašęs knygą (dar neskaičiau jos).

Taigi labai gražus, švelnus, ramus filmas apie meilę, gražią santuoką, be galo gražius santykius ir laimę. Tik kaip jau minėjau, pradžia, įžanga labai lėtai rutuliojosi, bet pabaiga pataisė visą filmą.

Beje, Obuolio recenzija absoliučiai bloga. Net nuotrauka Hanibalo įdėta, lyg turėtų kokį nors ryšį. Ir lyg pagrindinis herojus būtų Joy, o ne Lewis ir Lewis ir Joy meilė. Geriau net nežiūrėkit to aprašymo.

Įdomu, kad Lewis tiek knygos, tiek pats gyvenimas toks įdomus ir jaudinantis.

Advertisements