Tags

, , , , , , , ,


Per Kalėdas pažiūrėjau nemažai filmų ir jau galvojau, kad neberašinėsiu čia savų komentarų, tik kažkaip padariau paiešką pagal “Жила-была одна баба”, paskaitinėjau komentarus, kritiką ir vau, nustebau, kad labai daug kritikos, kad dauguma nesuprato šio filmo minties. Todėl parašinėsiu ir aš savo mintis.
Zhila-byla odna baba (2011).

Tai filmas iš s-j rekomendacijų, tai naudodamisis proga padėkosiu jam už tai, nes pats tokiu pavadinimu nebučiau žiūrėjęs.

Taigi pavadinimas. Nenoriu jo versti į lietuvių kalbą, nes gautusi kažkas panašaus į “Gyveno vieną kartą viena boba”. Gal kas gali ir tiksliau išversti, bet man išvertus praranda prasmę. Kuo pavadinimas užkliuvo? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai arba pasaka (na, iš dalies tai pasaka, nes istorija, manau, išgalvota) arba, kad tai komedija. Tačiau tai rimtas filmas ir jį pažiūrėjus supranti, kad pavadinimas yra absoliučiai tikslus ir atspindi jo esmę (tik atmetus pasakas ir komediją). Žila-bila – nors tai ir frazeologizmas, kuris lietuviškai verstusi “Gyveno vieną kartą”, tačiau, jei žiūrėti atskirai gautusi “Gyveno-buvo”, kas atspindi tos bobos gyvenimą, ar ji gyveno ar labiau tik buvo. “Viena” – na kažkokia viena, angliškai butų “a”, t.y. viena iš daugelio, įprasta savybė. Ir “Boba” irgi atspindi to laikotarpio Rusijos supratimą apie moteris.

Koks žanras? Sakyčiau, istorinė tragikomedija. Ir tik pačioje filmo pabaigoje, jau kai prieš titrus parodė tekstą, supratau, kad tai dar ir religinis filmas. Tas religiškumo supratimas labai daug ką paaiškino, kodėl toks filmas ir ką tuo norėta pasakyti. Nors filme nuo pat pradžių rodo bažnyčią, tiksliau cerkvę, bet pats filmas neatrodo turintis religinę potekstę ir tik filmo pabaiga (nors ir pačioje pradžioje šiek tiek rodo, bet pradžioje nesupranti kam tai) parodo, kad tai šiuolaikinė biblijos pasaulinio tvano versija. Kodėl tragikomedija? Žiūrint juokingai atrodo visos tos paleistuvystės, girtuoklystės, žudymai, prievartavimai, nes atrodo, kad taip būti negali, kad perlenkta lazda, tačiau tuo pačiu metu suvoki viso to tragizmą, nes būtent taip ir buvo Rusijoje 1909-1921 metais.

Filmas prasideda vestuvėmis be meilės, kas senais laikais buvo įprasta. Net seksu nesugebėjo užsiimti pirmą vestuvinę naktį. Toliau eina šeimininko despotizmas, kur bobos neturi jokių teisių, ji visada turi būti šalia – ar vyras blaivus ar girtas, ji yra tik vyro priedas. Žiauriai sumušta uošvio, bando pasikarti, bet net pasikarti be jo leidimo negalima. Išprievartauta (nors pati nuėjo su bomžais gerti), po to bandyta to pačio uošvio išprievartauti, išprievartauta ir vyro, suviliota kažkokio prachodimco, palikta vyro, pilietinis karas, kur prasideda visiškos paleistuvystės ir chaosas. Nors raudonieji – komunistai ir blogesni “džiaukis, kad mes ne bolševikai, mes moterų nežudome”, bet baltieji irgi ne ką geresni. Pabaiga artėja, bolševikai pradeda šaudyti žmones į kairę ir į dešinę.

Ir čia pačioje pagaigoje ištinka Dievo bausmė – tvanas. Tiesa, mes žinome, kad joks tvanas Rusijoje neįvyko, Dievas nepasinaudojo savo galia sudrausminti žmoniją, nes jis kaip ir prižadėjęs daugiau nevykdyti pasaulinių tvanų, palikti tai žmogaus laisvam apsiprendimui, bet tuo filmu ir parodoma, kad žmonės nusipelnė tvano. Tačiau pasaulio pabaiga anksčiau ar vėliau ateis ir visi nusidėjeliai tada kentės.

Ai, dar. Kalba senovine (gal ir dabar kur taip kalba, nežinau) rusų kalba, gražu paklausyti, tiesa, suprasti tai baisiai sunku, daugumoje vietų nesupratau, nors filmo minčiai pagauti manau tai nesutrukdė.

Balansavimas tarp istorinio tikrumo ir alegorijos. Visai vykęs.

Taigi visai neblogas filmas, nors ir keistoku pavadinimu.

Advertisements