Tags

, , , , , ,


Kaip jau ir minėjau planavau nueiti į http://www.manau.lt/kkklubas/ organizuojamus filmus ir šį savaitgalį buvau 1968 metų pastatytame filme Salesman, lietuviškai manau tiksliai išvertė į Prekybos agentas. Pirmiausiai padėkosiu organizatoriui už tokią gera mintį, už galimybę teoriškai nemokamai (praktiškai auka – tai negi nepaaukosi bent šiek tiek už tokį didelį darbą) pažiūrėti tokius filmus. Nors sakyčiau ne už filmą, o už to filmo pristatymą ir už vėlesnę diskusiją, nes pats filmas be pristatymo ir be vėlesnių diskusijų nebūtų man palikęs tokio įspūdžio. Tikriausiai, net nebūčiau baigęs žiūrėti.

Man šis filmas aktualus dar ir ta prasme, kad aš esu/buvau (buvau, nes kažkada rašinėjau, o dabar tingiu) Amway ir kitų MLM, bei tiesioginių pardavimų priešininkas. 1968 metai. Iki to laiko filmavimo kameros buvo labai didelės, vežiojamos ant ratukų, todėl tokių kaip dokumentinių filmų nebuvo. Iš pradžių atsirado buitinės nešiojamos kameros, o vėliau ir profesionalios. Broliai Maysles sugalvojo sukurti filmą, pusiau dokumentinį, pusiau meninį. Ir kaip tik jiems į duris pasibeldė prekybos agentas pardavėjantis biblijas, jie įtikino prekybos agentą, kad jį sekios iš paskos ir filmuos, sutarė su kompanija, kuri leido nufilmuoti ir agentų susirinkimą – konferenciją. Kurį laiką jie filmavo, o vėliau sumontavo – padarė istoriją, dramą, sukūrė filmą. Įdomus variantas iš dokumentinio filmo, montažo būdu sukūrė istoriją. Realūs įvykiai, žmonės, nuotaikos, mimikos ir sumontuota drama. Įdomiai.

Taigi filmas apie biblijų pardavėją Paulių (vardas irgi simbolinis ir turi aliuzijų į vieną iš 12 Jėzaus Kristaus apaštalų Paulių, kuris irgi panašiai vaikščiojo po namus ir skelbė Naująją Evangeliją). Paulius jau 12 metų dirba šį darbą, tačiau ateina jaunesni, efektyvesni. Jam nebebavyksta parduoti tiek kiek seniau, prasideda neigiamas nusiteikimas, kaltinimai klientams. Abgailestavimas, kad nėjo į armiją, kur gautų garantuotą gerą pensiją, o dabar yra nepriklausomas Amway (oi, pajuokavau) verslininkas, kurį už neefektyvumą tuoj tuoj išmes. Mažai kalbama apie komapniją, tikriausia dėl to, kad gavo sutikimą iš kompanijos kurti tokį filmą, bet aš įžiūriu didžiausią kaltę jos ir didžiausią pasipiktinimą kelia būtent kompanija, nes ji suviliojo pardavėjus nerealiais pažadais, nepriklausomybės ir laisvės vizija, ir įtikino spekuliuoti žmonių jausmais – pirkti ne bet ką, o šventą daiktą – bibliją. Agentai vaikšto po neturtingus rajonus ir pardavinėja bibliją neturtingiems žmonėms po 50 dolerių (senais laikais tai buvo dideli pinigai), kuriems šie pinigai yra pragyvenimo – išgyvenimo reikalas.

Jau 1968 metais buvo manipuliuojama jausmais, gėda, kalte, norais, vaikais – viskuo kas tik įmanoma, kas privestų prie biblijos įsigijimo.

Mane labiausiai papiktino, kad iš religijos, iš biblijos daromas toks biznis. Įdomiausia, kad per diskusiją, ši tema – papiktinimo – buvo mažai liesta, tačiau buvo panagrinėta labai giliai, taip giliai, kaip aš niekada nesu jokio kino nagrinėjęs. Ta diskusija man parodė, kad praktiškai bet koks filmas turi minčių užtaisą, gali pamatyti ir gėrį, ir blogį, kad kartais reikia (arba galima) pažiūrėti ir plačiau ir giliau.

Tai net nežinau. Kažin ar filmą rekomenduoju pažiūrėti šiaip sau. Nebent Amway fanams. O kitiems geriausia manau pasiskaitinėti apie jį ir nusiteikti gilesniam pamąstymui apie filmo prasmę, apie režisieriaus tikslą (tikslus). Ant lėkštutės tai tikrai nėra pateikta. O gal kaip tik ir įdomu tokie filmai, kur nėra kaip kokiam pirmokui aiškinama, kad du kart du yra keturi. Be to gyvenimas nėra toks vien juodai baltas.

Apie darbo prasmę, kaip išsilaisvinimą. Apie iliuzijas. Apie efektyvumą. Apie senėjimą.

O ką tikrai galėčiau rekomenduoti, tai patį Krikščioniško kino klubą ir jų diskusijas.

Malonaus žiūrėjimo ir apmąstymų.

Advertisements