Tags


Komentaruose buvo pora pageidavimų, kad pasidalinčiau patirtimi kaip aš per mėnesį (gal šiek tiek daugiau, kokį pusantro gal) numečiau 15 kg. Na, man negaila, dalinuosi. Šiaip viskas remiasi knyga “Lengvas būdas sulieknėti”, bet pridėjau ir savų pastabų ir savos patirties, todėl manau verta parašyti.

Perspėjimas Nr. 1. Tai yra mano patirtis ir ar tai sveika ar ne, nežinau, todėl prieš bandydami pasitarkite su savo gydytoju ar gydytoja 🙂

Perspėjimas Nr. 2. Tai yra aprašymas kaip numesti svorį, o ne kaip po to jį išlaikyti tokį. Mano gydytoja perspėjo, kad, jei grįšiu prie seno, tai svoris greitai šoks dvigubai. t.y. 30 kg. Na, kol kas nežadu grįžti prie seno, tai negaliu nei patvirtinti nei paneigti.

Prielaida. Na, pirmiausiai reikia turėti antsvorio. Jei jums tarkim 30 metų, tai nėra ko norėti, kad atrodytum toks lieknas, koks buvai 16 metų. Be to, moterys dažnai įsivaizduoja, kad yra storesnės, o vyrai šiaip atvirkščiai, mano, kad yra plonesni. Bet svarstyklės nemeluoja. Mano atveju parodė 20 kg per daug (pagal ūgį ir amžių). Šiaip grubiai galima skaičiuoti taip: ūgis cm – 100 ir bus maždaug toks svoris kokio reikia. Su metais prisideda prie to kokie 5-10 kg. Ir šiaip Internete pilna skaičiuoklių (kūno masės indeksas), kurios parodys ar turite antsvorio.

Tikslas. Svarbu turėti tikslą. Moterims tai gali būti grožis, o man kaip vyrui svarbu neatrodyti kaip kiaulei prieš skerdimą. 20 kg dar taip neatrodžiau, todėl dėl grožio nesijaudinau. Nors jau riba artėjo. Kaip daktarė sakė, dar vienas kg ir jau būtų net ne antsvoris, o 2 laipsnio nutukimas (tik vėliau sužinojau, kad būna ir trečio ir matyt daugiau). Taigi mano tikslas yra sveikata. Kai tiek kg per daug, prasideda įvairios problemos – skrandis, stuburas, keliai, širdis, galva, gręsiantis insultas, infarktas bei nepagydomas diabetas. Savijauta buvo tokia bloga, kad net nežinojau, kas man blogai. Tikrai atrodė, kad artėja paskutinioji. Taigi tikslas išgyventi ir dar pagyventi, nes iki pensijos dar toli.

Priežastys. Nors šiaip nutukimo priežastis visada aiški – per daug valgoma ir per mažai judama, t.y. suvartojama daugiau, negu sudeginama, tačiau priežastis, kodėl vis dėl to taip darai nevisada aiški. Gal būt tai kompleksai? Tipo, vis tiek esu negražus ir storas ir manęs nieks tokio storo nemylės, tai bent paėsiu. Juolab, kad maistas kaip ir seksas yra vienas iš malonumų. Va, dar viena priežastis – trūksta sekso, todėl ieškoma kitokių malonumų. Čia matyt individualu, bet mano priežastis man iš kart aiški – stresas ir nervai. Aš geriu alkoholį ir valgau, tada kai nervai nelaiko. Alkoholis dar labiau skatina apetitą ir numalšina saiką. Nors ir pats alkoholis žiauriai kaloringas, vienas butelis degtinės atitinka trijų dienų vyro normą (čia man taip daktarė sakė ir dar sakė, kad vyrui ant galvos butelis kaip ir norma, nes aš suabejojau, ar tokiais kiekiais įmanoma gerti). Taigi pirmiausiai reikia kovoti su priežastimi. Kaip nuraminit nervus (padeda ir liaudiškos priemonės – valerijonas, sukatžolė ir t.t.) čia ne šios dienos tema. O buvo jau atvejis, susnervavau, noriu ėsti, pagalvojau, hmz, bet juk šiaip čia tik nervai, nenoriu valgyti aš. Arba užvalgau pagal tas taisykles pagal kurias maitinuosi.

Maitinimasis. Na, maitinimasis labai paprastas. Kaip aš sakau, ateini į parduotuvę į daržovių ir vaisių skyrių ir perki viską kas skanu ir tiek kiek norisi. Obuoliai (nelabai mėgstu, išskyrus, kai kurias rūšis, pvz. Čempionas), apelsinai (renkuosi tuos didžiuosius saldžiuosius), greipfrutai (tik tie saldūs, didieji, Pomelo berods vadinasi), bananai (valgau retai, kažkas man juose nepatinka, o ir šiaip sako, kad kaloringi), riešutai (anarkandžių, lazdyno, migdolai, nors šiaip perspėjimas, kad jie kaloringi, bet man skanu), figos (šviežios ir džiovintos, turi beja ir organizmo valantį poveikį, ir džiovintos labai saldžios, kai norisi saldaus, ypač tos Gurmans iš Iki, dar Prizmoje skanios, turguje pirkau nelabai kokios, bet valgomos), datulės (džiovintos man nelabai, Maximoje parduoda pusiau džiovintas, tai skanios, o Panaromoje prieš Rimi kasas yra spec. parduotuvėlė, ten pirkau šviežias, tai tikras delikatesas, saldainiukas), persimonai (gaila trumpas sezonas), mangai (kuo labiau prinokę ir valgau su skura, man skanu, nors gal chemikalų daugiau), mandarinai, papajos (labai skanus vaisius), gal dar kas ir šių metų mano atradimas – morkytės (plautos, imk ir valgyk, yra tokios mažos, tai ypač saldžios ir skanios).

Taigi maitinuosi tuo, kas neperdirbta (nevirta, nekepta, nemarinuota, nekonservuota ir panašiai). Dar mėgstu virtus burokėlius. Kartais labai mažai valgau mėsos (virtos) ir žuvies (pageidautina virta). Ai, jokio alkoholio. Na, ok. Per tą mėnesį su broliu išgėrėm brendžio butelį, per du kartus, tai čia po kokį 100 gr vienam kartui tenka, dar kartais išgeriu raudono vyno kokią taurę (Jėzus Kristus irgi gėrė vyną, taip kad galima ir man). Jokio alaus (alaus atsisakymas manau numetė kokius 10 kg).

Jokio cukraus, miltų, bulvių, pieno, duonos, kavos (dėl kavos nežinau, tiesiog aš jos nemėgstu). Tiesa, kartais suvalgau kokį sumuštinį ir su duona, bet labai retai ir tik kokį vieną.

Geriu tik vandenį arba tik šviežiai spaustas sultis. Beje, greipfrutų sultys man taip sukėlė apetitą, kad vos morkomis užkimšau.

Taip, kad reikia atsirinkti, kas tau tinka ir patinka.

Pusryčiai. Privalomi. Tarkim, vienas didelis persimonas arba du – trys mažesni. Pietūs – irgi privalomi. Ir net vakarienė privaloma, tiesa, jei vakare nesinori valgyti, tai ką nors mažai, pora morkyčių ar panašiai. Dar užkandžiauju tarpuose, dažniausiai džiovintomis figomis, nes labai skanu. Esmė neišalkti. Visada esu sotus. Nes jei išalksti, tai pvz. vakare stogą rauna ir norisi ėsti ir niekas nebesvarbu.

Per tą laiką vieną kartą persiėdžiau (naxaliava balius), bet nepakilo nei vienas kilogramas. Kaip sakoma, nuo naxalaiva nestorėjama. Tiesa, organizmas išsivalęs, todėl matyt greitai per save praleido ir viskas. Bet nerekomenduoju to daryti.

Judėjimas. Kaip ir sakiau, reikia judėti daugiau. Bet čia kaip tik noriu pabrėžti, kad judėti daugiau, bet ne per daug, t.y. ne iš karto daug. Nežinau ar fiziologiškai ar psichologiškai, bet nuo per didelio fizinio krūvio norisi žiauriai ėsti ir tada sugadini visą maitinimąsį, todėl aš vaikštau daug. Pradžioje vieną stotelę, dabar kartais ir daugiau kartais mažiau, bet kasdieną būtinai pasivaikštau. Neskubėdamas, taip kad nepavargti labai. Pageidautina miškelyje ar parke, Vilnius pakankamai žalias, tai nėra su tuo problemų. Vaikščiojimas veikia trejopai (minimum): degina kalorijas, gerina virškinimą, veikia raminančiai.

Miegas. Nežinau kodėl, bet svarbu gerai išsimiegoti. Pirmą mėnesį kasdien miegodavau dviem ar net trim valandom daugiau nei paprastai ir dabar stengiuosi miegoti daugiau.

Na, ir ką belieka teigiamas požiūris į gyvenimą, gera nuotaika ir aktyvus gyvenimas.

Dabar energijos užtenka iki vakaro, jaučiuosi sveikai, galima ir vien su triusikais į veidrodį pažiūrėti 🙂 (pasitenkinimas savimi irgi tinkamas dalykas).

Lyg ir viskas.

Ai, kritika.

Mums nebūdingi maisto produktai, daug citrusinių, ne mūsų juostos. Ką aš žinau, mūsų juostos produktus valgom na kokį 10 -20 tūkstančių metų, o prieš tai milijoną metų gyvenom vos ne Afrikoje. Man skanu.

Ekologija. Na, taip visi atvežtiniai produktai turi chemikalų, bet aš savo sodo neturiu, todėl jei pirkčiau, kad ir mėsą, tai būtų ta pati problema. Į ekologinį turgelį nepribėgiosi, o ir ten nežinai ką gausi. T.y. esamos padėties nepabloginau su tuo.

Organizmui reikia baltymų ir riebalų. Čia galima ginčytis, kad tarkim riešutuose ar kituose veganiškuose produktuose yra visko pakankamai ir panašiai, bet aš nesivelsiu į ginčus ir todėl kartais valgau mėsos ir žuvies. Tik labai labai mažais kiekiais.

Na, dabar jau tikrai viskas.

Advertisements