Moteris raudona suknele arba kaip aš buvau pagrindinis vestuvių svečias

Depresija užsitesė. Ačiū visiems už patarimus, bet vakar Cafe World’e pasiekiau 100 lygį. Šiandien 103 lygyje jau. Jėga. Durnesnio užsiėmimo matyt negalima sugalvoti, nebent FarmVille – karves šerti. Aš nesu psichologas, bet, manau, kad žaidimai vienas iš antidepresantų.

Ok. Pabandom pravesti sau psichologinį seansą, t.y. prisiminti, ką nors malonaus ir linksmo. Tai turėtų praskaidrinti nuotaiką ir gal galų gale baigsis šis nieko nenorėjimo laikotarpis.

Taigi prisiminimas apie moterį raudona suknele arba kaip aš vestuvėse buvau pagrindiniu svečiu. Sakot, kad tokių pareigų nėra. Gal ir nėra. Gal aš jas išgalvojau. Bet aš toks buvau. Esu buvęs piršliu, o dabar buvau pagrindiniu svečiu. Tai buvo seniai seniai, taip seniai, kad detalių jau nebeprisimenu, taip, kad pasakojimas gali gautis nerišlus, nesklandus ir galų gale visai nebesuprantamas. Ir iš vis galų gale gali nusibosti man rašyti, nes rašyti irgi neturiu jokio noro. Ok. Prisiverčiam ir darom. Juk tai psichologinis seansas.

Veikiantiejie asmenys. Žinoma vardus koduosiu, beje kodavimas bus dvigubas.

A. – mano pažįstamo mergina. Kartu dalyvaudavom baliuose, taip kad galima sakyti ir mano pažįstama. Kartais persimesdavom bereikšmėm žinutėm Internetu. Po to jos draugelis išvažiavo dirbti į Angliją, ji liko čia, o baliuose mes dalyvaudavom vis tiek kartu. Kartą važiuodami taksi namuose sugalvojau pagraibyti jai už papų. Yra toks posakis: Dievas sugalvojo alkoholį, tam kad ir negražios merginos galėtų pasimylėti. T.y. ji man atrodo negraži, bet dėl skonio nesiginčijama (draugą tai ji turėjo, beje gražų (mano supratimu) bičą). Ji man pasakė Ne, o aš ant to pykčio ir atstojau (nx, tas moteris, sako ne, reiškia galbūt, pvz., jei klausyčiau savo žmonos Ne, tai kažin ar apskritai mylėtumimės – tipo, jai patinka, kai ją paima). Be to jos tas Ne šiek tiek prablaivė man protą, taigi alkoholio nebeužteko, kad lįsti prie nepakankamai gražių mergų. Ir dar be visa ko pasklido kvapas – ir tas kvapas man nepatiko. Taip kad mokslininkai teisūs sakydami, kad ir žmonės partnerius renkasi pagal kvapą (pvz. mano žmonos kvapas ohoho, gali būti nesiprausus kelias dienas ir man vien nuo kvapo atsistos). Taigi apie A. kol kas tiek.

B. – mano draugelis. Kai nuėjau į Šreką, tai buvau toks nustebintas – sukūrė filmą apie mano draugelį B. Baisenybė didžiausia, dantys išpūvę, storas, nesiprausęs, rūbai neplauti nuo nežinia kada, smirdi visas, kažkuo serga, nes pastoviai kosčioja, geria (čai neseniai kepenys sustojo, tai gydytojai vos atkočiojo). Seniau gerdavom kartu, bet vėliau jis pradėjo nusigerti, o aš mėgėjas tik išgerti, o ne nusigerti. Matalistas, anarchistas, mažoras ir tt.. Žodžiu, kartu nebegeriam. Bet šiaip jis geros širdies. Kaip ir Šrekas, baisenybių baisenybė, bet širdį gerą turi. Tai kažkokiam kaboke prisigėrė ir kažkokiai mergai sugebėjo užtaisyti vaiką. Nei vienas iš mano pažįstamų nesupranta kaip taip galėjo atsitikti, kaip ta merga galėjo po juo palįsti. Beje, ne kokia nors pabaisa. Negražuolė (mano skoniui). Žodžiu kaip kine gražuolė ir pabaisa. Užtaisė kažkokiu nerealiu būdu vaiką ir kelia vestuves. Aš kadangi vienas iš jo draugelių tai kviečia mane, tą A. dar tokį M. (tiksliau du M.), na čia mes, tipo jo giminės, o kitų nepažįstu, buvo iš jaunosios pusės.

Jei galvojat, kad A. Ir B. čia iš eilės sunumeruoti, tai klystat, tai labai aiškios aliuzijos į vardus, nu gal ne visai vardus, bet, žodžiu.

Vestuvės. Susitinkam prie bažnyčios. Oba, galvojau, kad B. bedievis ir, kad, kai jis įeis į bažnyčią trenks žaibas. Todėl aš palaukiau, kol jis įėjo, kad dėl visa pikta žaibas netyčia nekliūdytų manęs. Žaibas netrenkė. Kadangi aš tuo metu buvau laisvas, be panos tipo, na, tipo aktyviose panos paieškose (ai, ne apie tai) tai mes į vestuves atvarėm tryse aš, ta A. ir dar toks M. (beje irgi labai prikolnas žmogus, jau net pavardė prikolna, o ir šiaip). Taigi dar prieš bažnyčią susirinkam visi ir aš sustingstu stabo ištiktas.

Tarp svečių beprotiško grožio, begalinio gražaus kūno sudėjimo, mieliausios šypsenos moteris (mergina) su raudona suknele (R.). Man žabtai iki žemės, kad net B. priėjęs prie manęs sako: čia mano piršlienė, tiesa, ji vedus, su piršliu, bet kiek girdėjau nelabai sutaria, tai gali bandyti. Blia, mano principai. Pirmas. Aš vienu metu su viena. Na, tada laisvas buvau, tai kaip ir galima. Antras. Svetimų žmonų nekabinu. Bl… Tie mano principai. Įvertinu piršlį, na, tipo vyrą, kažkoks nervininkas, iš kart matosi nevykelis, kliupikas, bet svarbiausia ir įdomiausia ir keisčiausia – NETURI DVIEJU PRIEKINIŲ VIRŠUTINIŲ DANTŲ. Per vestuves būdamas piršliu BE PRIEKINIŲ TAIP VADINAMŲ ZUIKIO DANTŲ. Vaizdelio net nekoks, negali pavadinti. Bet principai principais – nekabinsiu.

Nežinau, kas man tą dieną užėjo, bet tą dieną buvau pagrindinis svetys. Ir dainą užvest, ir šokius pradėt ir tostus sakyt. Šiaip ar taip mano draugelio vestuvės. Ir šiaip kadangi jis toks keistas, tai matyt, kad aš ir esu geriausias jo draugas (kiti sugėrovai). Tai kodėl nepasilinksmint per geriausio (iš jo pusės) draugo vestuves ir nepalinksmint kitų. Po stikliuką, po mažiuką. Lapatai lapatai nuo kalniuko. Na, žodžiu, visa ten jų giminė kuždėjosi kas čia per vienas, tipo nusigėręs jau atėjo.  Kadangi atėjom trise. Aš, A. ir M. Tai tą A. paeiliui šokdinom tai aš tai M. ir visiems aiškinom, kad pas mus šiuolaikinė šeima – viena žmona ir du vyrai. Mes net pagal gabaritus panašūs. Žodžiu linkminomės trise, o ir visiems linksmiau. Nes ypač B. pusė mane palaikė, nes mane pažinojo, kaip visišką nealchašį. Aš ant tiek nenusigėriau, kad išeidamas naktį dar pagalvojau, gal su savo mašina atgal važiuoti, bet pagalvojau, kad visgi gert tai gėriau. Po to M. susižeidė koją (o gal suvaidino pagalvojęs, kad aš A. kabinu), žodžiu šokių aikštelėje likom mes dviese.

O aš vis akis į tą R. įbedęs, na, šiaip į jaunuosius, kuo aš kaltas, kad piršliai šalia sėdi.

Ir čia prieina prie manęs R. (mergina raudona suknele) ir kviečia mane šokiui, atseit piršlių pareiga paraginti visus šokti. Aha, būtent mane ir reikia raginti 🙂 Pats pirmas visus raginau. Aš su ja šoku, o mintyse, duok telefonu numerį. Principai. Duok telefono numerį. Principai. O prieškambaryje matau razborkės, visa chebra piršlį ramina. Tas kumščiais mosikuojas. Visiems aišku, kad man R. krito į akį, visiems aišku, kad pas mane šansų ją nukabinti kokį 90 procentų. Ypač per tą jos pačios pakvietimą. Ir kad R. ne šiaip sau mane pakvietė šokti. O kaip pagrindinį svečią. Ir kaip linksmiausią svečią ir charizmatiškiausią.

Principai nugalėjo. Nepaklausiau nei telefono numerio nei nieko kito kaip galėčiau ją rasti. Gal ji po mėnesio išsiskyrė? Bet tuo metu ji nebuvo laisva.

Apsiverksiu dabar. Ne visai linksma istorija gavosi.

Ai. Taigi linksmiausio dalyko nepapasakojau. Ten per tas vestuves vyksta visokie atrakcionai. Tipo davė visiems pabroliams po laikraštį, aš irgi įsipaišiau su A. Šoka ant laikraščio, muzika sustoja, perlenkiam laikraštį šokam, toliau, vėl perlenkiam ir t.t. Pabaigoje aišku lieka dvi poros, kažkoks pabrolys ir aš su A. Laikraštis taip sulankstytas, kad galim šokti tik laikydami merginas ant rankų. Išlaikom, pašokam. Lenkiam per pusė. Tik viena koja betelpa ant laikraščio, pakeliam merginas, pradedam atseit šokti ir aš ant vienos kojos nebeišlaikau, nulipu nuo laikraščio. Pralaimiu. Piršlys bėgioja aplink taip džiaugiasi, kad aš pralaimėjau. Ir beje jis vienintelis, nes tik aš jam sudarau konkurenciją su R. O man taip linksma nuo to vaizdelio pasidarė. Ir aš sukėliau tokį furorą kaip per futbolo rungtynes O o o o antra vieta, darom bangą. Antra vieta, valio. Išgeriam už antrą vietą, visi džiaugias, geria, skanduoja, dainuoja už mano antrą vietą. Muzikantai skiria šokį mano antrai vietai. Šitokia garbė. Ošiam kokį pusvalandį. Vat ir sako, kad pralaimėti reikia mokėti.

Pabaigai dar. Išvažiavom namo taksi su A. Palydėjau ją iki namų. Pasirodė, kad ji nustebo, kad nepasisiūliau užeiti. O aš prisiminiau tą jos NE. Be to ji irgi užimta, draugelis Anglijoje juk. Po kelių dienų sekmadienį paskambino, tipo liūdna, varom, kur nos. Ai, galvoju, o ką guliu lovoj, teliką žiūriu, varom. Kažkur pasivaikščiojom, grąžinau namo (matyt pagalvojo, kad po vestuvių neužėjau, nes per greit, reik 3 pasimatymų).

Dar po kokios savaitės geriam su chebra. Jau gerokai įkaušę, atvaro A. su drauge. Tipo, viešai garsiai “varom pas mane. Aš šiandien su tavim mylėsiuosi.” Visi – varyk, nebūk durnas. Ne, nu įsivaizduojat situaciją stovi prieš mane merga, sako varom pasimylėti, o visa chebra svarsto ar varyt čia man ar ne. Ir ne taip gal norėtum, arba tyliai į ausį, bet ant viso kabako: Tu kaip nori, bet aš šiandien su tavim mylėsiuosi.

Nevariau.

Visgi faini prisiminimai: Lady in Red.

Bet blia, gal reikėjo nusileisti savo principams, dabar gyvenčiau su ja. Lady in Red.