Tags

, , , , ,


Rugsėjo 1-oji. Diena ir naktis. Balta ir juoda. Gėris ir blogis.

Balta.

Pirmi metai kai Rugsėjo 1-ąją einu ne į mokyklą, o į bažnyčią. Kaip ir daugiau nereikia rašyti – balta, gėris, šviesu, gražu. Kol dukrai vyksta pirmoji pamoka, aš užsiiminėju su maže. Pats gražiausias laikas mano gyvenime. Tikra alpinistė. Užsilipa aukščiausiai, paduodu ranką, taip, kad ji man virš galvos ir aš ją vos vos pasiekiu ir ji tada šoka žemyn. Matei, kaip aš moku? Mačiau. Kokia miela. Tada mus įleido į sporto salę, tiesiog ėjom pro šalį, kažkas iš mokytojų paklausė, ar mes čia ko nors ieškom, pasakiau, kad laukiam sesės su maže, tai atidarė ir pasiūlė apžiūrėti. Likom vieni du didžiulėje sporto salėje. Įspūdinga. Pasėdėjom dviese ant suoliuko, tada pabėgiojom aplink, tada palei linijas. Kokį pusvalandį pasportavom. Užsinorėjo sisiuko. Kažkaip greit nesuvedžiau, kur nuvesti, tai išvedžiau į lauką, šiek tiek toliau nuo mokyklos ant žolytės. Sisiuko nedarė, nors pasakė, kad padarė. Grįžom. Po 5 minučių: – Noriu sisi. Išvedžiau vėl. Ir vėl nedarė. Grįžom. Tada užsimanė valgyti. Sakau, einam link mašinos, kur nors važiuosim, pakeliui Tymo turgelyje nupirkau aviečių, tai užvalgė ir tuo metu baigėsi pamoka ir fotografavimaisi. Išvažiavom.

Pilka.

Kaip jau minėjau mašina kai užkaista, tai užgęsta. Ir stovi gerą pusvalandį kol vėl užsiveda. Išvakarėse, žmona važiavo viena, užgęso šalia kažkokio autoserviso, tai mechanikai pamatę vargšę moterėlę atėjo ir padėjo. Tipo, išėmė kažkokį plastmasės gabaliuką, už tai paėmė tik 30 lt (o galvoju, super autoservisas, nebrangu ir greitai identifikuoja kas ir šalia namų, sąlyginai), bet pasakė, kad problema ne čia, o signalizacijoje (ką aš žinau, nesuprantu aš tose mašinose, tai gal būt ir taip, bet man labai įtartinai viskas nuskambėjo). Išvažiuojam į Panoramą, mašina šiandien važiuoja čiki piki, bet tik įvažiuojam į garažą, nespėju priparkuoti, bats užgeso. Laukiu pusvalandį, kol galiu priparkuoti.

Ai, dar alaus pirkau. Ateinu, sakau, noriu alaus, išsinešimui. Tas sako, gal ponas norėtumėte čia gerti. Nu, galvoju su tokia stojančia mašina išgėrus nors ir menkai važiuoti baisu. Ne, sakau, ačiū. Tas sako, nu, bet šventės, linksma, geriau čia. Apsidairau, sėdi pora tokių, ne mano stiliaus. Nu, ne, sakau, išsinešimui. Tas: nu bet tokia šventė, vaikučių, rugsėjo pirmoji. Tai, kad aš su mašina, sakau, negerai išgėrus vairuoti. Tas vėl: nu taip, bet suprantat šiandien šventė, rugsėjo pirmoji. Ir tada dašila, taigi draužiama prekiauti alkoholiu. Pradedu juoktis. Ok, sakau, tu man įpilk vis tiek į butelį, aš, tipo, čia iš jo gersiu (jis juk nežinos, kad aš vėliau savavališkai čia negersiu, nepuls gi į gatvę gaudyti). Įpila, dar pasijuokiam abu iš kvailos situacijos. Bet tikrai – bare gerti galima, o namo neštis ne. Nesuprantu aš logikos. Bet už tai vakare skanus alutis gerai suėjo. Kai buvo juoda.

Taigi išvažiuojam. Sakau, viskas varom taisyti, kad ir kas bebūtų, nes stoviniuoti vidurį kelio kaip durniui nebegaliu. Mašina sustoja šalia Pylimo gatvės – pusvalandis, tada tiesiai ant sankryžos netoli VCUP (blyn kokia judri gatvė pasirodo). Beje, ačiū, kažkokiam bičui, kuris pats neprašytas priėjo padėti. Nors ir nelabai gavosi jam padėti, bet tikrai pakėlė ūpą, labai malonu, kad kažkam dar kyla rankos padėti svetimam žmogui, net neprašant. Ačiū. Tada dar sustojom Žirmūnuose, nuėjau pėsčiom pas signalizacijos specialistą (beje, pas jį pasiuntė raktinininkas, nes tipo pradžioje siuntė pas jį), tas paaiškino viską (ir tikrai supratau), kad tikrai nesignalizacija ir davė telefoną, kur kreiptis. Paskambinau, tas davė dar kitą telefoną, kur kreiptis vakare (beje, ten po to kreipiausi ir jo garažiuke vėliau jis sutvarkė). Grįžtant namo dar kartą užgęso, bet nepavojingoje vietoje – platus kelkraštis. Grįžau susinervinęs. Jau po 18 val. Kažkur 3 val iki namų važiavau.

Juoda.

Visas susinervinęs, bet išgėriau šiek tiek alaus, skanus alus, kai ne per daug visai nieko. Skambutis žmonai. Tipo sūnaus draugės draugo draugė (9 vanduo nuo kisieliaus), atvažiuokit skubiai, jūsų sūnui bloga jis vemia. Pala, kur važiuoti, kaip važiuoti. Mašina sugedus, autobusu? O tai jai vemia ir bloga, tai pala, reik greitąją kviesti. Pasirodo, kad jau kvietė, tai jis pabėgo ir dabar kažkur Vilniuje. Žodžiu, dar kruva visokių skambučių, žinučių, skambučių į policiją. Man ir skambina, klausiu, tai ko jis vemia, kas atsitiko? Nieko nežinom. Mąstau logiškai. Jaunas. Sveikas. Blyn, nuo ko čia vemti taip smarkiai galima. Nu, jo viena priežastis – alkoholis? Klausiam tai iš kur gavot alkoholio, kas davė, ai, tai mat pats nusipirko. Pizdec. Ta jo šliundra (apie ją jau rašiau) išmokino jau ir gerti (ir dulkintis be prezervatyvo, nes su juo, tipo, neskanu). Grįžo po poros valandų leisgyvis, į mokyklą kitą dieną nėjo.

Karočia (nelietuviškai, bet būtent taip yra).

Advertisements