Tags

, , ,


Tikriausiai paskutinis blogas dalykas, kuris man nutiko Šventojoje. Net ne visai Šventojoje.

Per Simpsonus rodo tokį kitą filmuką – “Niežtuko ir Krapštuko nuotykiai”. Ten katė su pele pastoviai pešasi ir sprogdina vienas kitam smegenis. Tai vat, man ir be katės ir be pelės vos mano smegenys neišsitaškė į šalis. Kaukolė atlaikė. Ir dabar net atrodo, kad ji prasiplėtė ir turi daugiau vietos daugiau smegenų plėtimuisi. Tikiuosi.

Taigi pradėkim istoriją iš toli. Atvažiavau į Šventają, po poros dienų skambina: Žinai, tavo mašinos draudimas baigės prieš pora dienų. Blyn. Kur čia aš Šventojoje apsidrausiu, sutariu, kad mane Vilniuje apdraus, o kiek esu girdėjęs, jei policija sustabdo, jie gali per savo sistemą patikrinti, ar drausta mašina ar ne. Na, pusė velnio, nusiraminu. Paprastai policininkai mane mėgsta. Jei vienas be žmonos važiuoju. Nes ta kimba į atlapus visada. Bet gal šį kartą tingės. Tik grįžus kelis šimtus reiks pakloti už draudimą.

Vieną dieną lijo. Nuvažiavom į Palangą, pavaikščiojom per lietų, bet malonumas menkas. Grįžtam į Šventąją. Dar diena, pusiadinienis praktiškai, ką veikti mažame namelyje su uždarytais vaikais? Žmona sugalvoja, varom į Latviją, tipo, šalia pasienio yra kažkoks miestelis Pape, kur pigiau nei Lietuvoje ir gal kitais metais važiuotume ten. Klausiu, ar pasą turi? Ji savo turinti, bet vaikų ne. Bet, tipo, vis tiek varom – nepagaus. Sakau, kad draudimo mašinai neturiu. Latvijoje gi nepatikrins per kompiuterį, ar yra apdrausta. Na, čia tai šakės. Sužinojusi tai, jai į galvą (nu ne į smegenis gi, menkai beliko – negali pataikyti) šovė adrenalinas. Šitiek pažeidimų galima padaryti. TARPTAUTINIŲ. Užsienyje, be dokumentų, be mašinos draudimo, be latų, be eurų ir šiaip su pinigų trūkumu. NORIUUUUUUUUU. Dukra nuo obels netoli nuriedėjo irgi: NORIUUU. Mažei sako – važiuojam į Pape. Mažė: į pape? Noriuuu! Žodžiu trys mergos (na, moteriškos giminės esybės) zyzė dvi valandas. Nervai neatlaikė. Varom.

Įvažiuojam į Latviją. Ups, iš kart keliai pablogėjo. Nors tik pasienyje, kuo toliau nuo pasienio, tuo kelias geresnis. Važiuojam. Aš stengiuosi važiuoti lėtai, kad kokio greičio netyčia neviršytume. Iš kart už sienos nuoroda: Nida – 4 km. Vo, blyn, latviai turi tiesesnį kelią į Nidą. Mums, lietuviams, reiktų gerą pusšimtį kilometrų važiuoti, plaukti keltu ir panašiai, kad pasiekti Nidą, o čia 4 km. Ok, mūsų tikslas Papė arba koks nors artimiausias Latvijos miestelis. Už kokių 10-20 km privažiuojam nuorodą: Papė į kairę, berods 8 km. Ok, suku. Ups, žvyrkelis. Nepamenu, kur Lietuvoje galima rasti žvyrkelį (nebet į kaimo turizmo sodybą, bet čia platus, 3-4 mašinos tilptų). Na, važiuoju, dulku. Dabar suprantu, kodėl GPS žemėlapiai Lietuvos padengimas 98 procentų, o Latvijos tik 50 procentų. Ok, ieškom Papės. Papės kol kas nerandam, bet už tai randam Papės upę:

Tiksliau ne upę, o kanalą. Nors gal tai tas pats? Atkreiptina, kad Latvijoje ženklai labai maži, mačiau dar mažesnių, bet toje vietoje labai lėtai važiuoji, tai spėji perskaityti, sakyčiau taupu: ženklų dydį koreguoti pagal pravažiavimo greitį.

Ok. Papes kanals. Tai tuoj bus ir Papė. Visur iškabos: For Sale. Arba Privati valda (taip taip lietuviškai ir šalia latviškai). Kažkoks kempingas Pas Antaną (vėl lietuviškas). Aha, pamačiau latvišką kavinę:

Kažkaip nelabai net supratau, kur čia galėtų būti įėjimas.

Važiuojam toliau. Dar vienas kempingas, visai nieko, bet tuščia. Išėjimas prie jūros (jūra prie pat). Na, supratom, kad arba Papę pravažiavom, arba ta latviška kavinė ir buvo visa Papė. Ok, kaip nors išvažiuosim į vieškelį ir ieškosim kito miestelio, tiksliau ieškosim miestelio (o ne vienkiemio). Kelias vis blogėja blogėja ir baigiasi išsišakojimu, pasuku po dešine: Privati valda, grįžtu, suku po kairei – Privati valda (tik šį kartą latviškai parašyta). Viskas, kelio pabaiga. Teks grįžti tuo pačiu žvyrkeliu atgal.

Dulku. Pravažiuojam Papės kanalą, aha, vadinasi iki asfaltuoto kelio dar kažkur 8 km ir čia užgęsta variklis. Po kelių minučių šiaip ne taip užsivedu, bet pavažiuoja 100 metrų ir vėl gęsta ir nebeužsiveda.

Stoviu Latvijoje su atidarytu kapotu, be pasų, be draudimo, be latų, be eurų. Kažkur miške ant žvyrkelio.

Galva net netvinkčioja, kaip būna, kai didelis nervas paima. Ji nebetvinkčioja, nes smegenys taip išsiplėtė, kad tuoj perplėš kaukolę ir išsitaškys. Nebėra vietos, kur tvinkčioti.

Niežtukas ir Krapštukas.

Bobos sėdi uodegas pabrukusios. Joms tai kas. Tipo, čia vyro problemos.

Niežtukas ir Krapšukas.

Smegenys.

Tuoj išsitaškys.

Bum.

Bum.

Bum.

Simpsonų prisiminimas atgaivina kraujotaką. Nx. Px. Ir kiti x. Smegenys neišsitaško.

Vakarėja. Link sutemimo jau. Kaukolė tuoj tuoj sprogs.

Po 40 minučių stovėjimo ant žvyrkelio su atidarytu kapotu mašina užsiveda. Spaudžiu gazą. Kaip nors datraukti iki Lietuvos. Čia kokį 30 km iš viso bus. Lietuvoje jau kaip nors. Nors litų trūkumas irgi juodas. Kaip nors.

Datraukiam (beje dėl priešdėlio Da, skaičiau diskusijas, kad jis galėtų būti visai vartotinas lietuvių kalboje). Datraukiam iki namelio. Iš šaldytuvo išsitraukiu alaus, vieną butelį, antrą. Nebeišsitaškys smegenys.

Ai, o tai kaip baigės su tuo mašinos užgesimu? O gi kol kas niekaip. Pinigų nėra, todėl pavažiuoju pora km, pusvalandį pastoviu, vėl pavažiuoju. Autostradoje tik vieną kartą sustojo. Jei pamatysite Vilniuje tokį debilą, kuris stovi vidurį sankryžos su atidarytu kapotu, tai čia aš.

Ir smegenys tik tvinkčioje ant sankryžos. Sakau, kad tada Latvijoje pasidarė daugiau vietos kaukolėje. Nors šiandien visai zjb. Traukiu pinigų rezervus juodai dienai, radau kažkokį garažinį remontininką papigiai ir bandysiu rytoj nuvaryt. Blyn, kitam Vilniaus gale. Tai kelintą valandą ryto reikia išvažiuoti, kad taip iki jo su pastovėjimais iki vakaro davažiuoti.

Hrrrr…. Nemoku gyventi be pinigų.

Ar gali moteris iš vyro padaryti milijonierių? Taip. Gali. Jei jis prieš tai buvo milijardierius.

O jei nemilijardierius kaip aš?

Advertisements