Tags

,


Teko praleisti dieną Ignalinoje. Net nežinau kuo, bet mane sužavėjo šis miestelis. Kai atvažiuoji į tokio tipo miestelius, atrodo, kad jie mirę. Ypač kai aš nuvažiuoju į savo gimtąjį. O Ignalina neatrodo mirusi. Ji dvelkia ramybe, gamta. Neišvaikščiojau visos Ignalinos, bet kur teko pabuvoti tai namai tarp medžių, visur žaluma. Namai daugiausia 3 aukštų, keli – aukštesni 4, vienas kitas penkiaaukštis, o aukštesnių ir nepamačiau. Man tie žamaūgiai namai taip meilino akį, taip ramino.

Teko pabuvoti prie dviejų ežeriukų. Vau. Vienas mažesnis, nedidelis pliažas, bet sutvarkytas, nėra šiukšlių, smėliukas, persirengimo kabina, o vanduo – skaidrumėlis, nors imk ir gerk. Kitas – jau miesto, kaip supratau, pagrindinis pliažas. Va, čia tai Vau. Čia tai pliažas. Pilna šiuklių dėžių, jos reguliariai išvalomos, todėl atrodo labai estetiškai. Kadangi pilna šiukšlių dėžių, tai matyt niekam nekyla ranka šiukšlinti. Tiesiog kitą dieną buvau Vilniaus viename iš pliažų, tai šalia pliažo kiurksojo kokių dviejų metrų aukščio šiukšlių krūva, o ir pačiam pliaže šukės, nuorūkos ir pan. Gaila nuotraukos nepadariau.

Kas dar be estetiškų šiukšlių dėžių? Persiregimo kabinos. Daug. Kas patogu. Nesulūžę ir viduje neprišikta (rimtai, ir neprimyžta). Paplūdimio smėliukas švarus be nuorūkų ir šiukšlių. Vanduo švarutėlis (po pirmo ežeriuko jau nenustebino). Supynės. Net kelios berods. Suoliukai. Čiuožinės į vandenį (vaikams maža ir didesniems vaikams didelė). Ai, veikiančios čiuožinės, nors buvau darbo dieną. Ledų normalus kioskas!!! (Vilniaus pliaže toks kioskas, kad aš iš jo pirkti ką nors bijau). Mašinų stovėjimo aikštelė šiek tiek atokiau, kas vėl patogu, mašinos nesimaišo pliaže. Ir nemokama ir dar net vietos yra. Tiltelis į vandenį (net nežinau kaip pavadinti, nes ne tiltelis, o visas tiltas). Gelbėjimo namelis su gelbėtoju!!! Transliuoja radiją (čia kaip ir šioks toks trūkumas, bet kai besikaitinant saulėje pranešė, kad Vilniuje pliaupia lietus, tai nutariau, kad tiek to, lai groja). Geriamo vandens kranas !!! Tikriausiai dar ką nors pamiršau, nes buvau taip nustebintas visų šitų privalumų. Jėga.

Nuėjom pietauti (jau dar prie kito ežeriuko). Va, ir dėl tų pietų nutariau parašyti šį įrašą. Viešbutis – restoranas “Žuvėdra“. Jau kokį trečią kartą jame pietavau, visada viskas ok ir normalios kainos, bet šį kartą valgiau Ignalinos ežeruose pagautą Lyną (nežinau kodėl, bet jie rašo iš didžiosios raidės). Skanumėlis. Ir kaina už porciją apie 12 lt, kas visai normalu. Prie kepto lyno dar bulvių košė (mažė mano visą suvalgė, teko paragauti tik, tai labai švelni) ir šviežiai rauginti agurkėliai (labai skaniai). Na, vienu žodžiu, va, jau savaitė praėjo, bet negaliu pamiršti, kaip buvo skanu. Tikiuosi kitais metais, kai atvažiuosiu, vėl bus. Ačiū.

Ai, bevaikštant po Ignaliną pasidariau vieną foto (ne restorano 🙂 ) (dažniau reik fotografuoti, tokius įdomius kadrus praleidžiu):

Su dukra svarstėm, kur čia stiliaus namai. Dukra siūlė, kad trečiam aukšte po kaire (ten visai stiliova, nuotraukoje nelabai matosi), aš buvau linkęs, kad antram aukšte po dešine, bet po to pastebėjau moteriškes iš pirmo aukšto žiūrinčias į mus ir tapo aišku, kad pirmam aukšte po dešine. Taigi visi Vilniaus snobai, kam truksta stiliaus, prašau, važiuokite į Ignaliną, čia jums padarys stilių.

Ai, dar kas. Dažnai eskaluojama rusų, lenkų problema. Politikų!!!! Teko stebėti sportinę treniruotę. Suvažiavę vaikai iš Lietuvos, taip pat svečiai iš Maskvos. Kam nors kokios nors problemos? Niekam jokių. Treniruotė pusiau lietuvių, pusiau rusų kalba. Mano dukra baigia išmokti rusų kalbą (nors mokykloje jos dar nemoko). Tik aš ir atkreipiau dėmesį, kad tvyro dvikalbystė (po Vilniaus politikų keliamų problemų). Mes atvežėm maskviečiams lietuviškų suvenyrų, jie mums ir kažką. Apsikeitėm telefonų numeriais. Kokios dar problemos?

Politikai, leiskit žmonėms ramiai gyventi.

Taigi. Labai jau mielas tas miestelis Ignalina. Aš dar sugrįšiu. 🙂 I’ll be back 🙂

Advertisements