Tags

, , , , , , , , , , ,


Pažiūrėjau filmą The Social Network. Savotiškas toks. Kad pasakyčiau – vau, kaip po kokio Inception, tai taip nėra, bet šiaip įdomu buvo pažiūrėti, sukėlė daug minčių. Filmas apie Facebook sukūrimą. Kiek bandžiau facebook’ą tiek nesupratau, ką su juo daryti. Po filmo šiek tiek aiškiau. Facebook įdėją sugalvojo keli Harvardo studentai (ne Zukermanas ar Zukenbergas, ar kokia ten jo pavardė. Blin, žmogus multimilijonierius, milijardierius,  o aš net pavardės nežinau). Tai klubo idėja. Atseit, visi nori priklausyti klubui. O visokie “alfa, beta ir omega”, kurie populiarūs užsienio universitetuose sudaro daug kliūčių, kad į juos patekti, be to tai būtų naujoviškas klubas – Internete. Taigi, tie studentai sugalvojo prestižinį klubą Harvardo klubą Internete, o Zakenbergas pavogė tą idėją (ui, teismas pripažino, kad nepavogė), tai yra ar tik ne tame ir filmo esmė – parodyti, kad čia viską sugalvojo ir padarė Zakenbergas. Užsakomasis filmas? Dar kokia kita mintis – susirasti sekso partnerių. Atseit, va, pamatai facebook’e statusą “laisvas” ir gali ramiai kabinti. Gal dėl to ir nesuprantu aš to facebook. Nei man yra poreikis priklausyti kažkokiam klubui, nei aš ieškau sekso partnerės.

Pradžia tokia niki, kad vos nemečiau žiūrėti. Beje, pasirodo, pradinė scena buvo perfilmuota 99 kartus. Nieko sau. Čia, matyt, tol kol pavyko sudaryti bepročio nekomunikabilaus moksliuko įvaizdį.

Taigi, kaip ir Napster, Facebook buvo sukurtas dėl moterų. Na, jums moterys nuo to tik džiaugtis reikia – esat progreso varomoji jėga.

Kitas įdomus faktas. Tiesiog neįtikėtinai įdomus. Facebook, kaip įmonė, turėjo 19 tūkstančių dolerių ir į ją nutarė investuoti 500 mln. dolerių. Mūsų daugumai Lietuvos įmonių apskritai sunku įsivaizduoti tokius pinigus. Pvz. į Baltijos IT Top 20 patenka įmonės, kurių metinė apyvarta kokie 3-5 mln eurų. Tai per 20 metų sudaro iki 100 mln. Per 20 metų – 100 mln. O čia per vieną dieną – 500 mln.

Ir investuotojas po to turi tik 7 procentus akcijų. Kokių tikslų turėjo investuotojas? Yra sąmokslo teorijų tuo klausimu, galima rasti Internete pasiskaityti. Bet keistų minčių sukelia.

Vos neapsiverkiau, kad gyvenu Lietuvoje. Kai atvažiavau į Vilnių mokytis, tai man atrodė didmiestis. O dabar – tik didesnis kaimas. Bet dabar vaikai, šeima, amžius – viskas, reik tenkintis Lietuvos galimybėmis, kur girdėjau siūlo investuoti į naujas idėjas iki 50 tūkstančių litų. Ir dar atims 51 procentą tavo įmonės akcijų. 50 tūkstančių litų. Ką bepasakysi.

Dvi mėgstamiausios scenos iš filmo:

1. Vyksta teismas ir Zakerbergo klausia, ar tiesa, kad įmonėje buvo 19 tūkstančių dolerių, 1 pirminis ir 18 po to. Zakerbergas, tuoj palaukit, patikrinsiu, pasiima popieriaus, pieštuką ir stulpeliu sudeda 18+1, taip, tikrai, teisingai 19.

2. Teismas. Ar tiesa, kad Jūs manęs neatidžiai klausotės. Zakerbergas: Na, kadangi aš daviau priesaiką, tai negaliu meluoti. Taip aš jūsų nesiklausau. Aš galvoju apie Facebook. O jūs čia susirinkot visi tokie debilai, kad jums nei vienam negali šauti jokia protinga mintis.

3. (trys gavosi) pirmųjų facebook darbuotojų atranka. Varžybos. Laike. Kas trys minutės – išgerti stipraus alkoholio. Jei įvyko kažkoks įvykis (taisyklių gerai nesupratau) – dar išgerti. Atranka – ar sugebės dirbti stresinėje situacijoje. Jėga 🙂

Beja, vertimas į lietuvių kalbą patiko: Socialinis tinklalapis. Jep, tai tik tinklalapis, o ne tinklas kažkoks. Man realus bendravimas labiau prie širdies.

Na, ką, visai įdomus filmas.

Advertisements