Tags

,


Mano dukrtytė vėl sirgo. Gerklė. Nors tik gerklė, bet jai kažkaip iš kart sukyla temperatūra – 40 laipsnių. Mes iš kart mušt temperatūra, nes 40 laipsnių 2 su puse metų vaikui pavojinga. Vėsinam ją pačią, net degtine pėdutes tryniau. Geriami vaistai ne taip gerai ir greitai suveikia, tai tenka naudoti žvakutes. O jai aišku nepatinka. Naktį miegančiai dar galima ramiai įkišti, bet dieną, pajautusi, kad kišim, bėgioja po kambarius. Čia vieną kartą savo kamuoliukų namelyje net pasislėpė. Bet labai baisu dėl tokio karščio, tai tenka vis tiek kažkaip sukišti. Vaistai numuša temperatūrą kokiom 4 valandom, po to vėl šoka atgal, vėl mušam. Man stresas, aš taip bijau, kad jai kas neatsitiktų, naktim nei tai miegu, nei tai ne. Čia prieš kelias dienas per raudoną šviesoforą pravažiavau, nepastebėjau. Ir dar su maže mašinoje. Siaubas. Pradėjus gerti antibiotikus, tik po poros dienų pradeda nebešokinėti temperatūra.

Ir vakar temperatūra jau nebekylo, nors dar tęsiam antibiotikus, bet jau vaikas jaučiasi sveikai. Ta proga nupiešė savo mylimiausią piešinį – “Lietuva”. Tik ji kirčiuoja pirmą skiemenį – LIEtuva. Tai pirmas piešinys su pavadinimu, na, čia ne visai pirmas, bet panašius piešia jau kokį mėnesį, bet panašūs visi, taip, kad galima laikyti, tai pirmu mano mažės piešiniu su pavadinimu. Nežinau iš kur ji sugalvojo tokį pavadinimą, gal darželyje mokina piešti Lietuvą. Bet kokiu atveju – džiugu.

Čia – Lietuva. Dailininkė – mano mažė. Beveik 2 su puse metukų.

Advertisements