Tags

, , , , ,


Šiaip ne taip baigiau skaityti knygą Simon Sebag Montefiore “Stalino jaunystė”:

Kodėl šiaip ne taip? Stilius. Dokumentinis. Citatos, citatos. Įvarios smulkmenos, kurios šiaip bendram vaizdui neįdomios. Čia ne romanas, o mokslinė dokumentinė knyga. Bet šiaip džiaugiuosi, kad nusipirkau šią knygą. Daug paaiškėjo ir apie paties Stalino įtaką 1917 metų Rusijos perversmui ir apie Leniną ir apie patį perversmą.

Taigi keli įdomesni faktai apie Staliną. Stalinas vos netapo kunigu, studijavo kunigų seminarijoje, bet ją metė. Stalinas buvo bankų plėšiku, reketininku ir kita, ką dabar pavadintume banditu. Tiksliau, banditų gaujos vadu. Organizatoriumi. Praktiškai visus prisiplėštus pinigus atiduodavo Leninui, Leninas užsakydavo plėšimus, kai reikėdavo pinigų partijos suvažiavimui organizuoti ar panašiai veiklai. Tai buvo didelis Stalino indėlis į Bolševikų partijos egzistavimą – išgyvenimą.

Menševikai norėjo banditus pašalinti iš partijos, bet Leninas visaip saugojo Staliną ir nors vienu metu jį net buvo pašalinę iš partijos, bet dėl biurakratizmo tai liko nepripažinta.

Dėl bolševikų partijos. Nepamenu, nuo kokio įvykio atsirado bolševikai (dauguma) ir menševikai (mažuma), bet pagal knygą praktiškai visada bolševikai buvo mažumoje, kol po perversmo neišpjovė menševikų.

Apskritai, kad bolševikai atėjo į valdžią, kažkoks vos ne atsitiktinumas. Nes 1917 metais Rusijoje buvo valdžios krizė ir vieninteliai bolševikai buvo ant tiek žiaurūs ir kraugeriai, kad tą valdžią nepabijojo pasiimti sau.

Leninas visą laiko buvo užsienyje. Tik prieš pat perversmą dėka Stalino jis grįžo, po to vėl pabėgo iš Petrogrado, slapstėsi ir vėl Stalinas buvo jo ryšininkas ir pastoviai gelbėdavo Leniną nuo suėmimo ir pražūties. Stalinas irgi tik 1917 gudrumu išsivado iš tremties, kurioje buvo berods nuo 1912 metų. O iš tremties pabėgo daugiau ne dėl revoliucijos, o dėl to kad nereikėtų vesti. Būdamas Sibire užtaisė 13-metei vaiką. Ji pagimdė, bet vaikas mirė. Ir kai laukėsi jau antro vaiko, jai turėjo sukakti 16 metų ir tada Stalinas turėjo ją vesti. Kadangi prasidėjo karas, Stalinas padirbtais dokumentais užsirašė į armiją (dėl rankos jo niekaip negalėjo paimti į armiją). Taigi jis paliko vaiką likimui. Tokių paliktų vaikų buvo ir daugiau. Apskritai bolševikai laisvai žiūrėjo į seksą.

Grįžęs iš užsienio Leninas troško kraujo. Daug atvejų paminima, kad Stalinas buvo nuosaikesnis nei Leninas. Todėl vėliau teigtas teiginys, kad Stalinas iškreipė Lenino įdėjas ir taip atsirado daug (priskaičiuojama 20 – 30 milijonų dėl Stalino nužudytų žmonių) žmogžudysčių, yra neteisingas. Stalinas pratęsė Lenino įdėjas. Jie abu buvo kraugeriai (beje Trockis – trečias iš perversmo svarbiausio trijulės irgi buvo ne ką mažesnis kraugerys). Ir aplink save susirinko kraugerius.

Pats perversmas buvo visiška komedija. Kaip sakoma, kad filmuojant filmą apie Žiemos rūmų šturmą, žuvo daugiau žmonių, nei per patį šturmą. O ir šiaip jokio šturmo nebuvo. Kai užėmė, ten rado vyno rūsius, tai visi nusitašė taip, kad net sunku įsivaizduoti. Buvo pasiųstas specialus būrys, ką nors daryti, kad nebūtų geriama, bet ir tas pasigėrė, bandė rūsius užpilti vandeniu, bet ir tai nepadėjo.

Na ir daug daug kitų įdomių faktų, nors ir pateikta ne visai įdomiu dokumentiniu stiliumi. Vien jau ką pasako, kad knygos gale nuorodų sąrašas užima daugiau nei 100 puslapių. Čia tiem kas bijo, kad knyga labai stora, tai iš 600 puslapių, daugiau kaip 100 nereiks skaityti 🙂

Anksčiau aš galvojau, kad galėčiau būti bet kuo, tik reikia noro. Vis dėl to ne. Negalėčiau būti kaip Stalinas dėl jo požiūrio į gyvybes, Man žmogaus gyvybė svarbiausias dalykas, o jo požiūrį į gyvybę geriausiai parodo jo paties pasakojimas apie evenkus. Kai jis buvo Sibire, tai dažnai su evenkais išplaukdavo žvejoti. Vieną kartą, vienas evenkas negrįžo. Kiti evenkai visai ramūs, lyg nieko nebūtų atsitikę. Paklausti apie tai atsakė: kas čia tokio, naują žmogų pasidaryti juk lengva, o, va, pavyzdžiui, pabandyk padaryti naują arklį.

Pradėjau skaityti kitą šio autoriaus knygą “Stalinas Raudonojo caro dvaras”. Nuostabu ir keista: pirmoji knyga aprašo Staliną nuo gimimo iki 1917 metų, o antrojo prasideda nuo 1929 metų. Ei, kur dingo dar 10 Stalino gyvenimo metų?

Taigi, nors skaitosi sunkiai, bet labai įdomu.

Advertisements