Tags

,


Jau kelinta diena be automobilio. Kaifuoju dėl to. Vakar po kursų galvoju paėjėsiu šiek tiek, nevažiuosiu iš kart troleibusu, toks geras oras. Bet susitinku stotelėje dėstytoją, tai, kad nepagalvotų, jog jos vengiu, važiuojam kartu.

Skambutis. Žmona.

(“Tu turi būti stiprus, kad apginti savo paną”)

Na, kas vėl?

(“Mūsų nervai geležiniai, raumenys iš titano”)

– Į mane įvažiavo. Nenori pildyti dokumentų, nori sumokėti taip.

(“Gali panaudoti moralinį ir fizinį smurtą”)

– Kas per nesąmonė? Pildykit. Neturiu supratimo, kiek gali visa tai kainuoti.

(“Priešų smūgius turi mokėti blokuoti ir nugesinti”)

– Kur tavo mašinos draudimas.

– Bagažinėje.

– Nerandu.

(“Tu turi būti stiprus, kad apginti namus”)

– Palauk, tuoj atvažiuoju.

Dar bekalbant girdžiu, kad kažkas dar bando man prisiskambinti. Baigiu pokalbį. Žiūriu praleistą skambutį. Gen. direktorius.

(“Tu turi būti stiprus, grėsmingai žiaurus”)

20:15. Bl… Niekada taip vėlai neskambina. Pas mus dabar firmoje situaciją apibūdinčiau kaip Panika. Pora metų kai kas dirbo ne taip kaip reikėtų (gal ir aiškios priežastys, bet aš kuo čia dėtas), o dabar susizgribo, ir vos ne kad aš dėl to kaltas. Perskambinu. Pakalbam.

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Lekiu ant 120. Troleibusu. Dar kartą pagirsiu viešąjį Vilniaus transportą – po 10 minučių stoviu prie aplankstytos mašinos. Žmona aiškina, kad stovėjo, o tas bičas įvažiavo. Gal mobiliaku kalbėjo, gal šiaip užsisvajojo. Vėl tas aiškina apie grynus. Skambinu savo pažįstamui, maždaug nupasakoju. Jis pradeda vardinti sumas. 300 tas, 400 anas, dar 300 tas. Žodžiu, itogo. 2000 Lt. Sakau, tik pildykit popierius ir nenusikalbėkit.

(“Pakanka po skvernu turėti mirtiną ginklą”)

Randu savo draudimą, jau rašysiu, žiūriu, netikiu savo akimis. NEGALIOJANTIS. Jau pusė metų.

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Einu knistis ieškoti kito, nerandu. Šiaip kadangi kaltininkas aiškus, tai gal ir nesvarbu mūsų. Užpildom, aš vėl už vairo – išsivažinėjam.

Kur mano draudimas? Negi iš vis jo neturiu. Grįžtam namo. Knisuosi tarp popierių. Ne, o čia kas? Žmona, kas čia? Prieš mėnesį? Bauda. Už važiavimo be diržo. Kiek? 200. Vadinas 300 (meluoja). Bl…

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Man reikia 50 gr. 50 nepadeda, dar 50 gr.

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Naktį prabundu, Negaliu užmigti.

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Ryte pėsčiom į darbą. Galva prašviesėja.

Kur mano draudimas. Rašau savo draudimo brokeriui. Sako, nieko nežinau, va, kita mašina yra drausta, o ši ne. Bl…

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Į buhalteriją. Valandą pasiknisusi randa mano draudimą. Turiu.

Kas 15 minučių atbėga su nesąmoningais kaltinimais. Atmušinėju vieną po kito. Ryt varom parodyti, ką per šias kelias panikos dienas padarėm. Padarėm be galo daug, jei taip būtume dirbę du, ką ten du, bent vienerius metus, šiandien nebūtų problemos.

(“Taigi tu matai, kaip Karaliai gyvena”)

P.S. Panaudoti žodžiai iš SEL dainos “Titanas”. Et, man patinka SEL 🙂

(“Tu turi būti stiprus, kaip Titanas”)

Advertisements