Tags

, , , ,


Pagalvojau, kad gerai kinus žiūrėti pagal rekomendaciją. Ačiū, Varlei Karalienei (Žavingajai Žiežulai) už šią rekomendaciją. Jei ne ji, pagal tokį pavadinimą nebučiau žiūrėjęs.

Vakar mano mažė užmigo anksčiau, tikriausiai nemiegojo pokaituko, tai kaip tik pora laisvų valandų per kurias galima pažiūrėti ką nors sau įdomaus.

Veiksmas vyksta 4 amžiuje (mūsų eros, tipo po Kristaus 🙂 ) Aleksandrijoje. Kaip tik tas laikotarpis, kai kriščionybė iš gujamos religijos tampa vyraujančia. Jauna panelė (filmo pradžioje negalėjau nepastebėti momento, kaip ji išlipa iš vonios, gražus užpakaliukas – niam niam niam) – mokytoja Hipatija domisi astrologija, bando suprasti mūsų Saulės sistemos sandarą, kuri pagal ankstesnius mokslininkų aiškinimus neatitinka tikrovei. Taikus žmogus, kuris to moko ir savo mokinius. Tačiau ateina politinės permainos. Krikščionys ateina į valdžią, nustumia pagonis, išveja žydus. Labai gerai parodoma minios psichologija. Yra vyskupas, kuris trokšta valdžios, jis veda minią savo tikslais. Yra beprotis šauklys, kuris vaikšto per ugnį ir agituoja visus imtis veiksmų. Yra grupė žmonių, kuriems niežti nagai, ką nors blogo nuveikti. Ir yra minia žmonių, kuriuos visi šie tiesiogiai ar netiesiogiai veikia, pajungia savo valiai.

Pagonys mato kaip krikščionys tyčiojasi iš jų Dievų, sako, o ‘davai’ išžudom juos. O, sako ‘davai’. Susirenka kardus, užpuola krikščionis ir ima skersti. Visus iš eilės. Bet tais laikais nebuvo KGB ar CŽV, niekas neturėjo supratimo apie priešininką. Krikščionių per tuos metus nepastebimai pasidarė daug. Daugiau nei pagonių. Jie puola, pagonys turi trauktis ir užsidaro miesto bibliotekoje. Romos valdžios vietininkai nusprendžia kaip nors išspręsti šį konfliktą. Ji vis dar tikisi išlaikyti valdžią, jiems reikalingi palaikantys iš abiejų pusių, ji atleidžia pagonims už žudynes, bet atiduoda biblioteką krikščionių suniokojimui. Įžymioji Aleksandrijos biblioteka sunaikinama.

Krikščionys stiprėja, pagonys praktiškai sunaikinti, gudresni pasikrikštyjo. Atėjo eilė vyti žydus. Įvyksta abipusės žudynės, tai žydai žudo krikščionis, tai atvirščiai.

Romos vietinė valdžia supranta, kad valdžia slysta jiems iš rankų. Bando atsikovoti, bet dėl gudrių krikščionių vadų veiksmų valdžią praranda.

Be visų šių žudynių eina dar ir žmoniškumo linija. Tai kelių vyrų meilė filosofijos mokytojai Hipatijai (aš manau, su tokiu užpakaliuku 🙂 ). Ir jų bejėgiškumas. Kiek daug sprendimų buvo padaryta dėl meilės ar meilės nepripažinimo. Įsimylėjęs vergas Davosas, mokytojos pavadintas idiotu pereina pas krikščionis, griauna biblioteką, žudo žmones. Tačiau meilė šidyje rusena ir pabaigoje tenka ją išreikšti pačiu žiauriausiu, bet gelbėjančiu nuo didesnių žiaurumų būdu.

Taip pat ir Orestas, nors ir atstumtas mokytojos, kuriai rūpi vien tik mokslas, vis tiek myli ją, gerbia ją, ir tapęs Romos vietininku bando kovoti prieš krikščionis, tačiau tampa bejėgiu prieš galingas krikščionių pinkles. Palūžta ir jis. Tenka pripažinti krikščionių viršenybę.

Dar viena įsimintina scena. Sėdi po žudynių Davosas ir klausia krikščionių. Nesuprantu, ar Dievas tikrai nori viso tai ką mes darome. Ar mes teisingai darome. Jam atsako: jei Dievas to nenorėtų, tai neleistų daryti. Davosas: man atleido, bet aš negaliu atleisti (čia apie žydų žudynes). Juk Kristus ant kryžiaus atleido savo skriaudėjams, ar neturėtume mes daryti taip pat. Jam grėsmingai atsakoma: Ar tik tu nebandai lygintis su Dievu? Kristus buvo Dievas, o mes paprasti žmonės.

Ir dar kai vyskupas Kirilas, tam kad viešai pažeminti Romos vietininką Orestą, skaito ištrauką iš Biblijos apie moteris, ją savaip interpretuoja, pritaiko naudingai sau. Šis būdas vėlesniais amžiais buvo labai plačiai naudojamas.

Dar neblogai apie šį filmą parašyta ir su fotkėm ir traileriu:

http://www.cityout.lt/kinas/articles/Agora_Romos_imperijos_atspindys

Smagaus žiūrėjimo apie bent man tiek mažai žinomą laikotarpį. Visada atrodė, kad gimė Kristus, visi labai apsidžiaugė ir pradėjo į jį tikėti ir taip paplito krikščionybė. Viskas sudėtingiau. Įsipainioja žmonių ydos, norai, troškimai.

Advertisements