Senokai beskaičiau Paulo Coelho, o neseniai pamačiau naują jo knygą “Valkirijos” ir supratau noriu (dar nežinojau kas tos Valkirijos ir tas noras tapo vėliau dviprasmišku) jos.
Ir tik pasitaikius progai (su gera nuolaida) nusipirkau. Pradžioje pavarčiau, perskaičiau pirmą skyrių ir jau galvojau, kadangi namie nei vaikai nei žmona neduoda skaityti, tai nežinia kada ir beperskaitysiu. Vieną dieną vaikas užmigo pokaituko, aš pradėjau skaityti ir net kai vaikas prabudo – man leido ją baigti skaityti. Ženklas 🙂 Knygoje daug dėmesio skiriama ženklams. Tarkim, ką nors pamiršai namie, grįžti, tai ženklas, palauk minutėlę, pasėdėk, tai angelas sargas sako tau, kad geriau tau ten neskubėti, kur skubėjai. Gal ir visai nieko mintis. Apskritai jei daugiau žmonių taip gyventų – ramiau būtų ant šio pasaulio, mažiau nervų, daugiau laimės. Taigi apie ką knyga. Apie vidinius autoriaus dvasinius ieškojimus, t.y. knyga apie jį patį, apie jo 40 dienų kelionę į dykumą susitikti su savo angelu. Šiek tiek keistoka skaityti, kai autorius aprašo savo kelionę, bet trečiu asmeniu (Paulo nuvažiavo, Paulo pasakė), bei dar keisčiau kai aprašo kitų pakankamai intymias mintis – ką jam žinoti, ką kiti tuo metu galvojo. Todėl pradžioje šiek tiek neramino tas dalykas, kad tai gal būt meninis kūrinys, o ne reali kelionė, bet vėliau įsijaučiau į pačią knygos mintį ir tas nebetrukdė.
Valkirijos. Šiek tiek šokiruojantis pačių Valkirijų, kaip tarnautojų Dievui įvaizdis, juodai apsirengusios (rokerės ir metalistės?), laisvu seksu. Apskritai seksualumo gija man šiek tik iškrito iš konteksto, todėl peržengus vidurį knygos, pagalvojau ar beverta baigti skaityti. Bet knietėjo perskaityti iki galo ir kai baigiau, pasakiau, vis gi gerai, kad baigiau skaityti. O seksualumas kasdienybė, tai kodėl reiktų jo dirbtinai vengti. Tik ar ne dirbtinai įdėjo? Kas ten žino.
Mažiau kreipti dėmesį į apdarus, tradicijas, kurios kartais mums yra primestos, nors mes nebesuprantame jų prasmės.
Pavydėtina jo žmonos meilė jam. Tikrai geras žmogus. Abu geri žmonės 🙂
Apeigos. Ritualai. Keistas požiūris į ritualus. Jų svarbumą. Mūsų gyvenimas pilnas ritualų – vedybos, laidotuvės, karjera, darbas. Ritualai tampantys rutina.
Apibendrintai – knyga nešanti gėrį į šį pasaulį. Už ką man ji ir patinka.
Kam patiko “Alchemikas” turėtų patikti ir ši. Man patiko 🙂
ATF dienoraštis 
Zinaokis as tai visas Paulo knygas esu perskaiciusi, kurias tik randu lietuviu kalba bibliotekose 😀 Kazkaip esu skrudze ant knygu pirkimo, jas tik bibliotekose skaitau. 🙂 Va.
Pagal tavo aprasyma tai ta knyga kazkas tarp Alchemiko ir Penktojo kalno.
Vienintele jo man nesuprantama knyga buvo “Nugaletojas mirsta vienas”. O siaip kitos jo knygos mane labiau dvasiskai praturtindavo.
O apie zenklu stebejima as ir pati kartais dasivokiu, tik per ta amzina lekime neskiriu laiko jiems isiklausyti.
Aciu uz recenzija 🙂
LikeLike
Na, jo knygų berods virš 20 yra. Aš ir skaityčiau bibliotekose, jei galėčiau prognozuoti nors kiek per kiek laiko perskaitysiu paimtą knygą.
O aš prisimenu tik “Alchemikas”, dar kažkokią skaičiau, bet nepamenu. O sudominai su “Nugalėtojas miršta vienas”, bus proga reiks paskaityti 🙂
O ženklai įdomu, tik reikia juos teigiamai :)))) interpretuoti.
LikeLike
Jau laukiau tavo įspūdžių iš “valkirijos” skaitymo. Kažkaip paskutiniu metu pastrigau su knygų skaitymu, bet, nors kažkuri Coelho knyga buvo nuvylusi ir ilgai prie jų nesiliečiau, bandysiu bibliotekoje pasiieškoti šitos.
LikeLike
Jo paieškok, įdomu kokią nuomonę susidarysi. Kas pačiai įdomu bus.
LikeLike