Tags

,


Senokai beskaičiau Paulo Coelho, o neseniai pamačiau naują jo knygą “Valkirijos” ir supratau noriu (dar nežinojau kas tos Valkirijos ir tas noras tapo vėliau dviprasmišku) jos.

Ir tik pasitaikius progai (su gera nuolaida) nusipirkau. Pradžioje pavarčiau, perskaičiau pirmą skyrių ir jau galvojau, kadangi namie nei vaikai nei žmona neduoda skaityti, tai nežinia kada ir beperskaitysiu. Vieną dieną vaikas užmigo pokaituko, aš pradėjau skaityti ir net kai vaikas prabudo – man leido ją baigti skaityti. Ženklas 🙂 Knygoje daug dėmesio skiriama ženklams. Tarkim, ką nors pamiršai namie, grįžti, tai ženklas, palauk minutėlę, pasėdėk, tai angelas sargas sako tau, kad geriau tau ten neskubėti, kur skubėjai. Gal ir visai nieko mintis. Apskritai jei daugiau žmonių taip gyventų – ramiau būtų ant šio pasaulio, mažiau nervų, daugiau laimės. Taigi apie ką knyga. Apie vidinius autoriaus dvasinius ieškojimus, t.y. knyga apie jį patį, apie jo 40 dienų kelionę į dykumą susitikti su savo angelu. Šiek tiek keistoka skaityti, kai autorius aprašo savo kelionę, bet trečiu asmeniu (Paulo nuvažiavo, Paulo pasakė), bei dar keisčiau kai aprašo kitų pakankamai intymias mintis – ką jam žinoti, ką kiti tuo metu galvojo. Todėl pradžioje šiek tiek neramino tas dalykas, kad tai gal būt meninis kūrinys, o ne reali kelionė, bet vėliau įsijaučiau į pačią knygos mintį ir tas nebetrukdė.

Valkirijos. Šiek tiek šokiruojantis pačių Valkirijų, kaip tarnautojų Dievui įvaizdis, juodai apsirengusios (rokerės ir metalistės?), laisvu seksu. Apskritai seksualumo gija man šiek tik iškrito iš konteksto, todėl peržengus vidurį knygos, pagalvojau ar beverta baigti skaityti. Bet knietėjo perskaityti iki galo ir kai baigiau, pasakiau, vis gi gerai, kad baigiau skaityti. O seksualumas kasdienybė, tai kodėl reiktų jo dirbtinai vengti. Tik ar ne dirbtinai įdėjo? Kas ten žino.

Mažiau kreipti dėmesį į apdarus, tradicijas, kurios kartais mums yra primestos, nors mes nebesuprantame jų prasmės.

Pavydėtina jo žmonos meilė jam. Tikrai geras žmogus. Abu geri žmonės 🙂

Apeigos. Ritualai. Keistas požiūris į ritualus. Jų svarbumą. Mūsų gyvenimas pilnas ritualų – vedybos, laidotuvės, karjera, darbas. Ritualai tampantys rutina.

Apibendrintai – knyga nešanti gėrį į šį pasaulį. Už ką man ji ir patinka.

Kam patiko “Alchemikas” turėtų patikti ir ši. Man patiko 🙂

Advertisements