Knyga: Andrius Užkalnis “Prijaukintoji Anglija”

Susirgau kažkokia keista liga (virusas?), pragulėjau pusdienį lovoje ir kai laimėjau pirmą mūšį su liga, tai peržiūrėjau neskaitytas knygas ir pasirinkau plonesnę :). Skaitoma tapo Andriaus Užkalnio nauja knyga “Prijaukintoji Anglija” (mano naujametinė dovana sau).

Kaip greitai tapau Užkalnio gerbėju. Dar praeitų metų pradžioje nebuvau girdėjęs apie tokį Užkalnį, o dabar vos ne pirmas bėgu pirkti naujos jo knygos. Patinka man jo rašymo stilius. Rašo tiesiai šviesiai. Jei budulis, tai budulis.

Kas nepatiko? Nepatiko jo požiūris į Lietuvoje emigruojančių tėvų paliekamus vaikus. Atseit, nieko tame blogo jis nemato, nes yra kitų baisesnių dalykų. Taip galvojant, tai ir pora žmogelių pakišti po velėna nėra blogai, nes kai kurie kišo po velėna milijonais, tai ką čia reiškia pora ar desetka. Pažįstu žmogų, tiksliau du, kurių vaikystė praėjo ne su tėvais. Kaip čia švelniai apie juos pasakyti? Va, sugalvojau – jiems reikia psichologo pagalbos. Aišku, buvimas su tėvais dar negarantuoja, kad tokiems vaikams nereiks irgi psichologo pagalbos, bet buvimas be tėvų, jaučiantis paliktiems, pamirštiems tėvų, kaip nereikalingas balastas, tai garantuoja psichologines problemas. Beje, savo vaikus Užkalnis tai tampo po pasaulį su savimi 🙂 Kaip ir aš savo vaikus.

Pirmas skyrius. Pats neįdomiausias, nes daugiausia patarimų norintiems ten išvykti. Hmz, dabar tik prisiminiau, kad buvo perspėjimas šį skyrių praleisti. Aš kadangi dar neketinu evakuotis, o man tik šiaip įdomu pažinti pasaulį, tai tie patarimai netokie įdomūs.

Angliškas humoras. Joma jo. Aš tikriausiai praeitoje reinkarnacijoje buvau anglas. Humoras mano kasdienybė. Visi darbiniai susirinkimai man nepraeina be pajuokavimo, pasišaipymo, dažnai ir iš savęs. Čia tai man patinka. Man kažkada per metinį firmos susirinkimą padėkojo už geros atmosferos firmoje palaikymą (ne už atliktus darbus, o už juokelius, ot 🙂 ).

Seksas. Eina na… Polinkis į močiutes, diržus, bausmes ir panašiai. Keisti tie anglai. Nors atsipalaidavimas pas juos tuo klausimu – jėga. Kai po vos ne diplomatinio vizito, kur močiūtė anglė buvo gidė, ji paklausė ar matėt parodoje vyriškį eksponatą, kuris chu…ju mosikavo. Va, čia tai atsipalaidavimas. Va, čia tai humoras.

Polinkis į šlykštumus. Aš apakęs – TV laida, kur vedėjas apmyža mėšlą (vaizdas iš arti kaip myža), iš jo gamina kažkokį chemikalą, marinuoja mėsą ir po to ją valgo vis pabrėždamas, kad čia iš jo myžalo su mėšlu. O sako, kad Lietuvos TV bjauri.

Na ir t.t.

Laukiu, Užkalni, naujos knygos 🙂