Tags

, , ,


Jau tortas buvo šaldytuve, kai perskaičiau linoretos komentarą “Jeigu darei viską pagal receptą, tai tortas tikrai nenuvils”.

Cha, net prajuokino.

Išsikopijuoju receptą pilnai http://linoreta.blogas.lt/ideju-topas-998.html (komentaruose):

<< trys pakeliai krekerių su aguonom ( tai maži sausainukai, mano atveju žuvytės ), du indeliai po 400 gramų grietinės, konservuotų persikų didesnį indelį, cukraus apie stiklinę ( arba pagal skonį). Persikus supjaustom gabaliukais, pilam krekerius, ant viršaus pasaldintą grietinę ir išmaišom. Pastovi kambario temperatūroje tas gėris apie 20 minučių, per kurias krekeriai suminkštėja ir tada masę dedam į formą. Suspaudžiam viską, kad neliktų oro tarpų ir į šaldytuvą kokioms 4 valandoms.Gaunasi superinis torčiukas, kurį apibarstau maltais džiuvėsėliais, kad tvarkingiau atrodytų. Vietoj persikų gali naudoti tarkuotą bananą, riešutus su razinom, žele ir t.t. >>

Nusifotografuoju, einu į Prizmą pirkti (ir ko tas velnias mane nešė į galerą).

Renkuosiu pagal prekių išdėstymą. Pirmiausia konservuotų persikų. Paimu indelį, įmetu į vežimėlį. Stoviu. Kažkas ne taip? Kažkas ne taip – sukasi mintis. Skaitau receptą. Didelį indelį. O aš kokį paėmiau? Ką aš žinau? Lyg didelis? Galvoju, jei yra didelis turi būti ir mažas. Ieškau. Randu ananasų, bet dvigubai didesnį. Blin. Vadinasi, kurį paėmiau yra mažas. Ieškau toliau, pačioje apačioje randu didelį indelį ir persikų. Sukeičiu.

Grietinės. 2 po 400. Kokių nori, po 380, 450, 500, bet po 400 nėra. Na, ok, 50 gr. nieko nepakeis. Imu du po 450 gr.

Krekeriai. Sakė, kažkokie sausainiai. Apeinu tris kartus sausainių, kruopų, dribsnių skyrius. Nėra. Nėra. O pamatau pardavėją. Klausiu, čia, sakau, išskaičiau Internete receptą (apie linoretą nutyliu dėl visa pikta, o vdrug žinos, o po to mane durneliu laikys, kad nesupratau elementarių dalykų), man reikia lyg krekerių (pats jau abejoju, nes už nugaros kroketai lentynose). Klausiu, tai kokie čia sausainiai laikomi kreketais. Ji šiek tiek padvejoja, sako, kad jų parduotuvėje menkas pasirinkimas, bet šiaip tiesiai man už nugaros, apačioje yra. Skaitau kokių nori su pipirais, su svogūnais, sūrūs ir pan. Sakau, man tortui. Aha, va ten apačioje yra neaštrių. Paimu vieną pakelį, pakilnoju. Skaitau receptą – 3 reikia. Na, klausiu pardavėjos, o kitose parduotuvėse po kiek jie supakuoti. Sako nežinanti. Na, vis tiek 3 man žiauriai per daug atrodo. Dėl visa pikta paimu du:

Nei aguonų, nei eglučių. Bet į kitą parduotuvę jau tingisi. Beje šiandien pažiūrėjau Rimi, tai ir po 400 ir po 280 ir po 100 gr. pakuotėse (su aguonom ar eglutėm irgi nebuvo).

Tagi supjaustau persikus. Vaikai laužo kreketus. Kažkaip pagalvojau, kad, jei ne eglutės, tai reikia laužyti. Sulaužo pusė vieno pakelio. išmaišau. Ei, sakau užteks, nebesijaus persikų. sumaišau vieną indelį grietinės su cukrumi. Užpilu. Kažkaip lyg per daug. Bet tiršta. Supylu skystį nuo persikų (skanus gi). Dar šiek tiek kreketų, iš viso kažkur du trečdaliai vieno pakelio. Vienas pakelis taip ir liko. Palaikau kokį pusvalandį, gaunasi vientisa masė, lyg neblogas tirštumas, į tortinę, paspaudžiu. Į šaldytuvą. Ryte iš šaldytuvo:

Pabarstau džiuvėsiais:

Ei. Škic:

Papuošiu:

Į lėkštutę:

Skanu. Bet visgi jaučiu, kad proporcijos neišlaikytos, šiek tiek sausokas. Arba mažiau krekerių, arba daugiau grietinės ir persikų reiktų.

O šiaip ačiū linoretai už gerą receptą, kitą savaitgalį pasistengsiu savo kažkur rastą tinginių (lengvai pagaminamo) torto receptu pasidalinti.

Advertisements