Tags

, ,


Pradėsiu iš toliau. Ar mes esame patikimoje blogofermoje? Cha, kas naujesni, galvoja, kad taip. Tačiau 2009 metais blogas.lt keitė sistemą, įrašus perkėlė, bet ne visus. Parašiau laišką, išaiškinau, kokių įrašų neperkėlė, maloniai padėkojo (tada dar į laiškus atsakinėjo), pažadėjo, kad perkels ir dingo. Ir apskritai nuo 2009 metų blogas.lt tapo užmestu projektu, gal dėl krizės, gal dar dėl kitų priežasčių. Bet lyg atsigauna – facebook’ą prijungė dar šį bei tą naujo. Dar kurį laiką veikė sena kopija, kur buvo seni įrašai ir tuo pačiu veikė, kur buvo dalis senų ir nauji, todėl rankom po vieną įrašą persikėliau. Ir, va, vakar skaitau subjektyvi blogą apie spektaklio recenzijas. Ai, galvoju žinau, buvau, rašiau, tuoj pažiūrėsiu pas save blog’e. Oba, nėra. Vadinasi bent vieną įrašą perkeldamas rankom pražiopsojau.

Klausimas visiems kas paskaitys: Ką jūs darote, kad išsaugoti savo įrašus, jei netyčia vieną dieną blogas.lt užlinktų? Aš iki šiol nedariau nieko. Tiesiog pasitikėjau, bet pasitikėti aklai negalima, vieną kartą jau dingo. Gal kas nors turit kokią sistemą atsarginių kopijų? Aš galvojau, kaip nors, kad dubliuotų, tarkim postinu į blogas.lt ir kopiją į kokį blogger.com. Bet tai su komentarais kaip. Gal kaip nors į lokalų kompą nusikrauti karts nuo karto? Žodžiu, gal kas turite minčių?

Taigi spektaklis “Stepančikovo dvaras”. Buvau kažkada 2009 metų pradžioje. Spektaklis, kuris paliko patį didžiausią įspūdį iš kada nors matytų. Vaidyba. Nereali. Sėdėjom su sūnumi pirmoje eilėje (na, šiaip berods 3, nes iš pirmų dviejų  stalą buvo padarę – praplėtę sceną), tai toks įspūdis, kad kartu su aktoriais už vieno stalo sėdėtume. Matai kiekvieną mimiką. Vaidina visi. Įsijautę į rolę. Jei kalba vienas pagrindinis, tai visi kiti vis tiek lieka vaidinti. Kai pirkom bilietus, sakė, taigi čia Rolandas Kazlas vaidina. Ai, galvoju nieko čia ypatingo. Tos TV laidos su Kazlu man iš vis nepatiko. Bet čia spektaklyje – nerealu. Fantastiška. Ir dar kartą sakau, ne tik Rolandas Kazlas, bet ir visi kiti aktoriai. Visi.

Mano sūnus gana pesimistiškai ėjo į spektaklį, na, tipo, kas čia per nesąmonė – spektaklis, o ne kino filmas. Jokių spec. efektų. Išėjo degančiomis akimis – va, čia tai daiktas.

Va, po dviejų metų pertraukos prisiminimuose liko tik įspūdis – nerealu. O būtų likęs įrašas, būtų galima prisiminti ir detales.

Įvertinimas: 10 balų. Kažkaip nesąmonė rašyti 11 balų 🙂

Advertisements