Visada ruošiau namus kaip savo tvirtovę – metalinės durys, signalizacija ir palaikomas namie niekam nereikalingų daiktų (senas televizorius, senas kompiuteris – kas juos pirktų pavogus?). Ir visa tai apsauga nuo išorės. Išorės priešai nesnaudžia, todėl reikia tvirtinti tvirtovę. Ir čia prieš kažkiek laiko užduoda linoreta retorinį klausimą: Kaip tu viską spėji? Aš aišku retorikos nesuprantu, pradedu atsakinėti. Po kiek laiko pradedu galvoti, o ko aš visgi nespėju. Nespėju daryti savo traukinio. Na, iš tikrųjų tik garvežio, bet taip vadinu, kad solidžiau atrodytų. Mano Kalėdini dovana, dviejų metų senumo. Vaikystėje aš ko tik nelankiau: futbolą, krepšinį, dziudo, raiškųjį skaitymą, radio mėgėjų, radiotechnikos ai ir dar nežinią ką. Bet pats mėgiamaisias užsiėmimas buvo modeliavimas. Kaip iš plokščio popieriaus pasidaro tankas, laivas, mašina, lėktuvas. Šitiek metų nemačiau, kur galima gauti popierinių eskizų ir prieš du metus einu ir savo akimis netikiu, Oze, visa parduotuvė. Aš tik Kalėdų Seniui laiškelį. Dar po internetą, oo, pasirodo ištisos bendruomenės su šimtais patarimų. Prisiperku įrankių (cha, senais laikas tik žirklės buvo). Kalėdos, gaunu garvežį. Antro, o gal net pirmo pasaulinio karo. Fantastika. Darau, bet vaikai, žodžiu, užmetu tą reikalą. Ir dabar prisimenu, sakau, reik ką nors padarinėti, kol mažė miega. Grįžtu namo. Žiūriu į slėptuvę (nuo vaikų slėpiau).
DINGO. DINGO. MANO TRAUKINYS DINGO.
Apsiverksiu. Iš mano namų, iš mano tvirtovės. DINGO. DINGO MANO TRAUKINYS. Dar tik karkasas padarytas, dar tik dešimtadalis darbo. Ir jis DINGO.
Prisimenu, kad prieš porą savaičių siunčiau ten žmoną pažiūrėti, nes nebeveikė Internetas, o ten routeris stovi.
Ir po to paslaptingai DINGO.
APSIVERKSIU.
ATF dienoraštis 
Tik pasigirk, žmogau, sakant škia ;DDD Gal dar atsiras, gal nukištas gilyn kur nors buvo? Žmonos atsargiai išsiklausinėk, nes žmonos dažnai išsiunčia dulkėtus, neaiškius karkasus į Kazokiškes 😦
LikeLike
Aš visda svajojau apie namą – tvirtovę, su aukšta mūrine tvora, nepraleidžiančia priešų žvilgsnių. Deja… Na, o nuo savų plėšikų net tvoros nepagelbės… tavo traukinys išvažiavo… užjaučiu. Tikėjausi bent jau nuotraukoje juo pasigrožėti.
LikeLike
Oi, tai aišku klausiau. Dariau kryžminę apklausą. Tipo, dukrai, pasakiau, kad žmona prisipažino, kad dukra netyčia sulaužė ir išmetė. Neprisipažino. Žmonai po to sakiau, kad dukra prisipažino, kaip girdėjo, jog išmetė. Irgi neprisipažįsta. Prisipažintų – būtų lengviau, gal kitą pirkčiau, nes žinočiau motyvus. Dabar motyvai neaiškūs – naują darysiu metus ir vėl išmes?
LikeLike
Tai net nefotagrafavau, nes tik karkasas, kaip tik galvojau, reiktų įsidėti į blogą fotkes, kaip matytusi, kaip iš nieko kažkas pasidaro.
LikeLike
“Prisimenu, kad prieš porą savaičių siunčiau ten žmoną…”
:)) Čia gal tau subtili užuomina nuo žmonos, taip sakant, kad siuntinėt nustotum… :>
LikeLike
Tai, kad ten visai kitokio pobūdžio pasiuntimas, manęs nebuvo namie, nulužo Internetas, tai teko telefonu aiškinti, kur routeris ir kaip jį perkrauti. O šiaip prie routerio apskritai neprileidžiu.
LikeLike
su šventėm js visus. Linkiu atrasti savo kelią ir žinoti kur gyvenime nori nueiti.
Šiltų švenčių, daug artimųjų meilės ir pozityvumo.
Hau.
LikeLike
Sveikatos, ištvermės, vilties ir šviesių bei džiaugsmingų Šv. Kalėdų 🙂
LikeLike
Gražių tau švenčių, geros nuotaikos, viskas bus gerai 🙂
LikeLike
Ačiū, visiems už sveikinimus, aš ir sveikinu visus su praėjusiom Šv. Kalėdom ir ateinančiais Naujais Metais.
LikeLike
na manau, kad daugeliui žmonių jų namai yra tvirtovė, argi ne? ne veltui juos puoselėjame, puošiame, dekoruojame.. kad patiems būtų jauku ir gera gyventi.
LikeLike