Tags

, , , , ,


Paėmiau Viktoro Suvorovo knygą “Savižudybė”:

“Ledlaužis” skaitėsi su dideliu įdomumu. “Diena M” šiek tiek nuobodokai – parodyta Stalino pasiruošimo galia puolimui prieš Vokietiją. Paėmiau “Savižudybė” ir šiek tiek abejojau, skaityti ar ne. Bet buvo labai įdomu, ką Suvorovas parašė apie Hitlerį.

Pradžia irgi nuobodoka, bet kai prasidėjo apie Hitlerį ir jo artimą aplinką. Žvengiau susiriesdamas. Prisiminiau neseniai žiūrėtą filmą “Pasipriešinimas” ir labiausia nuvylusį momentą šiame filme. Žydai šaudo fašistus, o jie tiesiog griūna. Paprastai. Nepastovi ant galvos, nepadaro kūlversčio. Aš iš vaikystės prisimenu, kad jei nušaunomas fašistas, tai jis turi būtinai pastovėti ant galvos, išskėsti kojas ir tada kaip nors juokingai nudribti. Taigi tada galvojau, kad kokie durniai kūrė tokias scenas. Bet paskaičius šią knygą taip nebeatrodo. Hitleris ir jo pakalikai (Gebelsas, Gimleris, Bormanas ir kt.) buvo ne mažiau juokingi. Hitlerio kalbos apie šunis beorėje erdvėje, betoninius garvežius (kuriuos bandė įgyvendinti), bei jo pykčio priepuolius, kai graužė kilimą. Kaip jo pakalikas (Gimleris ar Gebelsas maišau juos pastoviai) rengėsi, dažėsi, vartojo narkotikus ir kaip po dviejų valandų pasitarimo užmigo.

Ir šita tragikomedija su Hitleriu priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą. Stalinas niekaip negalėjo patikėti, kad Hitleris imsis tokios avantiūros, visiškai nepasiruošus, neapgalvojus, praktiškai be plano.

Kaip Hitleris sakė apie save, kodėl jo mokykloje nepripažino: tik genijus gali pastebėti kitą genijų.

Ir kaip Stalino pykčio priepuolis priešpastatomas Hitlerio (daužymui veidrodžių, voliojimuisi ant žemės, kilimo graužimui). Kažkas pasakė frazę, kuri galėjo įžeisti asmeniškai Staliną. Jis sustojo. Visi nuščiuvo. Tada perėjo tyliai kambarį, dar kartą perėjo, ir vėl sustojo, ramiai pasakė: Jums nederėjo taip kalbėti. Dar kartą perėjo kambarį pirmyn atgal. Ir dar kartą pakartojo tą patį: Jums nederėjo taip kalbėti. Posėdis baigtas. Po dviejų savaičių tas žmogelis dingo.

Apie įsakymų vykdymą. Stalinas pasakė – Tegul jiems bus gėda. Ir kariai padarė tai kas neįmanoma ir savižudiška. Hitleris įsakė, po kiek laiko mato, kad nevykdo jo įsakymo, kviečiasi Bormaną pasiaiškinti, o tas – Žinot, mes Jūsų įsakymą atidėjom, kol baigsis karas. Ir jam nieko.

Apie žvalgus, apie generolus. Žodžiu labai juokinga knyga paskaityti. Kokia tūpa buvo vokiečių vadovybė.

Prisijuokt galima. Hitleris (po ilgų apmąstymų): Moterys be vyrų neišgyventų.

Advertisements