Tags

,


Atėjo žiema. Paspaudė šaltukas, todėl skubiai perėjau į žieminę aprangą. Taip skubiai, kad susirinkau savo šilčiausius drabužius, kuriuos šiaip išsitraukdavau tik kai šaltis spausdavo apie kokį – 25. Ir kas gi tai: juoda, nutrinta, nunešiota fufaikė (na, ne visai ta senovinė tarybinė fufaikė, šiuolaikinė, bet kadangi jau daug metų nešiojama, tai darosi pamažu panaši). Juodos pirštinės. Ir topas – sportininko/slidininko kepurė. Aišku juoda. Ją užsidedu tik kai -25. Tada žmona vadina mane banditų, ir priklausomai su kokias draugais susitinkam liepa arba užsidėti arba nusiimti (niekaip nepagaunu sistemos prie kokių, ką reik daryti, bet tiesiog klausau žmonos ir nebesigilinu). Vaikai vadina švelniau – panašiu į vagį. Sūnaus klasės draugai mane laiko mafijozu (neturiu supratimo kodėl, nuo rugsėjo pirmos, gal kad buvau vienintelis tėvas pas sūnų atėjęs, darbo metu, ir dar su kostiumu, su tamsintais akiniais).

Taigi apsirengiu pilnu komplektu. Barzdos neskutau jau kokios dvi savaitės, tai jau galima vadinti tai barzda. Žodžiu, vaizdzelis ne koks.

Kiti vairuotojai pamatę mane už vairo, man duoda kelią. Dėl visa pikta. Gyventi visi nori. Kam bereikalingos problemos.

Sustojau prie kavos aparato. Aplink ilgai slankiojo bomžas. Niekaip negalėjo suprasti kas aš. Lyg savas – bomžas? Bet koks bomžas perka kavą iš kavos aparato. Norisi paprašyti pinigų. Bet jei savas, tai negi prašysi išmaldos iš savų. Jei koks vagis ar banditas – tai vėl pavojinga. Taip paslankiojęs kokias dvi minutes nutarė palikti mane ramybėje. Dėl šventos ramybės.

Vakare užsuku į kebabinę. Pardavėja akivaizdžiai sutrikus. Išpučia į mane akis. Plėš ir prievartaus. Prievartauk, tik pinigų neimk. Joma jo. Pinigai juk ne mano, plėšk ir prievartauk. Aš grėsmingai paprašau – man tą kebabą su naulaida. Tik tada ji nuleidžia akis nuo manęs. Blin, vėl nieks neplėš ir neprievartaus. Dar pakelia akis į mane – gal bent prievartausi? Aš – o ir sriubų turite. Aiškiai nusivilusi, šiaip ne taip suskaičiuoja, kiek čia man kainuos.

Einu vakare tamsia gatve. Visi nuleidžia akis, pasitraukia į šoną, kad neduok dieve užrūkyt nepaprašyčiau ir taip žodis po žodžio į snukį.

Visgi kartais gerai, kai tave pagal drabužį sutinka …

Advertisements