Tags


Ko tik nepadarai dėl tų mielų vaikų. Dešimt metų atlaikiau frontą, kad mes nelaikysim nei katės, nei šuns (už tai dabar formaliai priežiūra man nepriklauso). Bet prieš mažąją lepūnėlę neatsilaikiau. Per http://www.sos-gyvunai.lt susiradom katytę, kuri ieško namų. Tris mažučius kačiukus kažkoks žvėris buvo išmetęs dėžutėje numirimui. Bet viena gera moteris surado, priglaudė, slaugė ir dabar, kai jau paaugo, jai trys kačiukai pasidarė šiek tiek per daug. Taigi mūsų namuose atsirado katytė:

Pirmą dieną pergyveno, kad atskirta nuo broliukų – nevalgė, nesisiojo, prisibijojo mūsų. Bet dabar apsiprato, miega kartu lovoje, po namus tiesiog skraido, bėgioja, laksto. Čia kita nuotrauka, norint nufotografuoti teko paiimti ant rankų, nes kitaip nepapuola į kadrą:

Čia kaip vaikus pasui kai fotografuoja, tai reikia galvą prilaikyti.

Mano mažoji tai ją vadina – akyte. Akyte ateik, akyte sisi, akyte niamniam, akyte niuniuniu, dingo akyte. Kalbasi su ja, lyg būtų kitas mažas vaikas.

Įdomu, kad išmokinta sisioti ir kitus reikalus atlikti tik į specialią vietą. Ir kitur niekaip. Ir labai greitai apsiprato mūsų namuose – mūsų namai jau savo jos teritorija. Tik su veidrodžiais dar neapsiprato – šoka pati ant savęs.

Advertisements