Tags

, , , ,


Mėgstu pavalgyti. Dažnai ką gaminti sugalvoju bevalgydamas kur nors. Kai pirmą kartą valgiau kavinėje “Žvejo sapnas” pagalvojau, o kodėl ir man nepasigaminti tuo pačiu principu, kaip daro jie – ima upėtakį, pabarsto ant viršaus daug prieskonių ir kepa. Elementaru, bet kaip skanu.

Taigi kai tik pasitaiko kokia nuolaida, tai nusiperku lašišą. Iš tikrųjų dažniausiai lašišinį upėtakį (ar upėtakinę lašišą?), nes jis pigesnis ir ne toks riebus, taigi mums labiau patinka.

Supjaustom ir metam kepti:

Pabarstom gausiai prieskoniais. Naudoju šiuos prieskonius (jie ir duoda visą skonį):

Kaip matot jie yra citrininiai, todėl labai tinka prie žuvies, praktiškai nebereikia tikros citrinos (nors galima paskaninti dar ir jos sultimis). Seniau naudojausi dar kitais Santa Maria žuvies kepsnių prieskoniais, bet paskaitęs sudėti (glutomatas – skonio stipriklis), jų nebeperku. Aišku įdomu, o kokia sudėtis šių:

Na, viskas lyg ok. Tik E330. Na, ką žiūrim ką pasakys visažinis Internetas. Kas tai? Citrinų rūgštis (su citrinom bendro nieko neturi, tik pavadinimą ir skonį). Mano mama senų senovėje naudodavo. Ieškom apie kenksmingumą. Pora vietų sako, kad alergenas (galimas), pora vietų, kad sukelia vėžį, dar pora sako, kad tie, kurie sako, kad sukelia vėžį, elementariai nemoka anglų kalbos. Vat, tau ir visažinis Internetas. Pažiūriu angliškus puslapius na, lyg tikrai, nerašo, kad sukeltų vėžį, o apie atseit vėžį kalba prie fermentacijos proceso. Kol kas galvosiu, kad nekensmingas (kiek pažiūrinėjau kitų produktų etikėtes – labai plačiai naudojamas). Taigi kepam:

Patiekiam su ryžiais:

Ir valgom:

Niam niam 🙂

Advertisements