Tags

, ,


Jei knyga “Akvariumas” buvo daugiau asmeninė Viktoro Suvorovo patirtis, tai ši knyga “Specnazas” daugiau apibendrinta ir dėl to sausesnė. Ši knyga lietuvių kalba išleista 2010 metais (pirmas leidimas anglų kalba 1987):

Nors knyga ir sausesnė, bet ne mažiau įdomi. Specnazas – specialnovo naznačenija (specialios paskirties) pajėgos. Apie jų egzistavimą Sovietų Sąjunga bandė visaip nuslėpti. Ypač pasitelkusi kitą savo organizaciją (GUPM – lyg taip), kuri atsakinga už dezinformaciją ir maskavimą. Apskritai, pateiktos mintys apie dezinformavimą, jos mastus ir galias yra įspūdingos ir kelia daug minčių apie šiuolaikinį politinį/ekonomini/ekologinį gyvenimą.

Į specnazą atrenkami tik ypatingų sugebėjimų, fiziškai ypatingai stipri žmonės. Galima patekti įvairiais keliais. Jau vaikai nuo 14 metų stebimi sukarintoje sporto organizacijoje DOSAAF. Jau ten vaikai praeina pradinius mokymus kaip elgtis su ginklais. Apskritai Sovietų Sąjunga buvo sukarinta valstybė. Aš ir pats vaikystėje mokiausi šaudyti iš tikrų šautuvų. Atrenkant į reguliarias pajėgas taip pat stebimi pasižymintys šauktiniai, betarnaujant pasižymėjus ir panašiai.

Sportininkai. Ar specnazo smogikai?. Dauguma jų tarnauja specnazui. CSKA – priklauso GRU. Dinamo – KGB. Zenitas – autorius nepasako, bet tai matyt irgi sukarinta organizacija. Tai ypatingai patogu – čia susirenka stiprūs, ištvermingi, valingi žmonės. Jie turi galimybę keliauti po visą pasaulį ir vykdyti teroristinius išpuolius.

Apmokymai paremti fizinių ir protinių jėgų peržengimu. Pastovūs mušimai, skausmas, kraujas. Žmogų palaužia psichologiškai, kad iš jo galėtų formuoti naują – profesionalų karį žudiką. Beje, paskaičius susidaro įspūdis, kad atrenkami sadistai, bet, ne, pasirodo sadistinių polinkių žmonės netinkami ir išaiškinus šiuos polinkius jie išmetami iš GRU. Nes jie nepasiaukos dėl idėjos. Specnazui reikalingi ne tik fiziškai stiprūs, bet ir sumanūs, nes dauguma operacijų yra tokių, kai nėra ryšio su vadovybe arba užmegzti ryšį yra pavojinga, todėl jie patys turi priimti sprendimą.

Istorija. Aišku specnazo istorija prasideda nuo 1918 metų revoliucijos. Revoliucijos? Suvorovas rašo, kad tai buvo perversmas. Vyko pirmas pasaulinis karas. Kareivių moralė buvo žlugusi. Visi buvo pavargę nuo karo. Ir tik vienintelė Lenino partija pasisakė už karo nutraukimą.

Dar įdomiau Antras pasaulinis karas. Iki 1939 metų Sovietų Sąjunga stipriai ruošėsi savo šalies gynybai. Buvo sudarytas pasienio ruožas 100-200 kilometrų, kur viskas užminuota, tiltai, ryšio priemonės gamyklos ir panašiai. Paruošti spec. padaliniai partizaniniam karui. Tada kai priešas pavargs, jų laukė stipri gynybinė linija. Plius pastovus puldinėjimas iš užnugario, tiekimo žlugdymas. Bet 1939 metais Stalinas su Hitleriu pasirašė Ribentropo – Molotovo vienas kito nepuolimo paktą (ko pasekoje Lietuva buvo okupuota). Stalinas pradėjo griauti Sovietų gynybinę sistemą ir viską perorganizavo į puolamąją. Jis ruošėsi pulti Rumuniją ir Vokietiją. Hitleris rašė laiške Musoliniui, kad jam nebėra kitos išeitis, kad, jei jis pirmas nesmogs Sovietų Sąjungai, tai bus smogta jam.

Gražiai aprašoma kaip GRU palaikė kitų šalių teroristines organizacijas. Toms idėjoms, kurioms pritarė, skirė pakankamai lėšų. Niekam jokiu būtų tiesiogiai nenurodinėdavo, ką daryti. Bet tarkim vyksta mokymai – pratybos. Po įtemptos dienų/bemiegių naktų klausia, atseit, teorinio dalyko, na, ką tu darytum. Tas atsako. Jei netinka, tai aišku, jam įrodo, kad tai per pavojinga ar kad tai žlugs ar kad neįmanoma. Ir vėl pratybos. Ir taip kol atsako, tai ko jie ir nori, ir tada, atseit, pasitarę, pasvarstę, sako, na, jo tai įmanoma. Išmokai.

Ir dar vienas įsimintinas skyrius. Kaip būtų vykdomas trečiasis pasaulinis karas. Knyga parašyta 1987 metais. Ir dabar, žiūrint tarkim į rugsėjo 11 įvykius, kelia siaubą, kaip viską jis realiai aprašė.

Dar viena pamokoma knyga apie Sovietų Sąjungos tikrąjį veidą.

Advertisements