Tags

, ,


Nutariau pradėti nuo tinkančio temai anekdoto, nes kažin ar pats įrašas gausis juokingas, tai bent pradžia nuteiks gerai nuotaikai.

Beprotnamis. Atlekia pas vyr. gydytoją durnius:

– Daktare, daktare, išradau burbuliatorių !

– Nu ?

Durnius paima kibirą, su vinim pribado skylių, panardiną į kubilą. Bur bur bur. Burbuliukai. Burbuliatorius.

– Durniau, dink iš čia, – susinervina daktaras, čiumpa kibirą ir švyst per tvorą.

Kitoje tvoros pusėje tarybinės armijos padalinys. Vaikšto generolas, visas pasipūtęs, staiga pamato tą patį kibirą, pakelia, apžiūri ir sako:

– O, burbuliatorius, koks durnius išmetė, visai dar naujas.

🙂

Taigi seniai seniai, prieš amžių amžius, kai dar krizės Lietuvoje nebuvo ir kvapo, užpildėm mes EastCon loterijos lapelį.

Pertrauksiu pasakojimą, pasitelksim google translate:

East – rytai

Con –

daiktavardis: kalinys, apgavystė, atliekantis bausmę nusikaltėlis, komandos davimas
veiksmažodis: apgaudinėti, kalti, išgauti apgaule, vairuoti laivą, stropiai mokytis, iškalti

EastCon – lietuviškai būtų Rytų apgavystė ? Keistas pavadinimas.

Čia iš karto paminėsiu, kad tikrai nieko neturiu prieš EastCon (išskyrus loteriją, apie ją dar parašysiu).

Taigi, skambina mano žmonai, kviečia į prezentaciją. Sakau, o ką nueinam, niekas gi neprivers nieko pirkti. Ateinam. Prezentantė pasirodo neapsakomo grožio panelė. Ideali. Nei per aukšta, nei per žema, šviesūs ilgi palaidi plaukai, akys kaip dangaus žydrynė. Ir nosytė, ir žandukai, ir lupytės. Ir kojytės ir kt. (neminėsiu kitų). O jau kai išsižiojo ir pradėjo kalbėti. Balso minkštumas, balso tembro skambumas. Visą tai sudėjus kartu, tai kažkoks pasakos personažas. Fantazijų išsipildymas. Aš kaip išsižiojau pačioje pradžioje, taip susičiaupiau tik kai išėjome. Seilės matyt net ant žemės upeliu bėgo. Širdis plakė. Kraujas subėgo (tikiuosi nesimatė). Ir dar prie viso to pasiūlo valgyti. Kažką ypatingai skanaus. Visi žinom, kad kelias į vyro širdį eina pro pilvą. Na, ok. Šiek tiek žemiau 🙂 Žodžiu, murkė ji kažką gal valandą, aš girdėjau tik jos balso tembrą ir niekaip negalėjau atitraukti nuo jos akių (na, tipo, man juk baisiai įdomu, ką ji pasakoja). Keista, kad žmona man nedavė su kočėlu per galvą už tokį elgesį. Tai argi galėjau aš žmonai paprieštarauti, kad perkam? Koks skirtumas ką, argi gaila tokiai dailiai panelei atiduoti šiek tiek savo pinigų. Juolab, kad pinigai tai net ne mano, o žmonos, nes ji pirko 🙂 Taip mes nusipirkome burbuliatorių. Na, ne kibirą 🙂 Toks elektrinis aparatas, kurį įdedi į vonią, jis leidžia burbulus ir masažuoja nugarą, kojas ir panašiai. Visai neblogas daiktas. Apie kainą patylėsiu (argi gaila savo fantazijų išsipildymo vaisiui).

Loterija. Kaip geri klientai (o tikriausiai visi laimi) mes laimim. Laimim pirmą etapą. Antras etapas vyks Siemens arenoje. Galima laimėti automobilį. Nemokamai. O super, sakau varom. Loterijos metu vyks koncertas, todėl į koncertą bilietukas kainuoja – 100 Lt. Pala, pala. Teleloto loterijos bilietukas 2 Lt. O čia 100 Lt. Dar po to vieną kartą kalbino mane vėl pildyti loterijos bilietuką, pabandžiau aiškinti, kad bilietukas kainuoja 100 Lt, man paaiškino, kad ne negali būti, gal seniau taip buvo, dabar jau ne. Prieš savaitę vėl gavom kvietimą į loteriją, renginys nemokamas, ai, bet koncertas visgi mokamas (kainos nebežiūrėjau) 🙂

Šią vasarą žmonai paskambino vėl. Žmona iš kart – nieko nepirksim. Sako, nereiks, kadangi mes esam klientai, tai norim atsidėkoti ir ta proga rengiam naujų prekių pristatymą ir pirkti tikrai nereikės. Sakau, žmonai, tai, jei perspėjai, kad nieko nepirksim, tai manau turim teisę eiti nemokamai paėsti (nejaugi pasąmonėje tikėjausi sutikti tą gražuolę?). Ateinam. Be mūsų dar viena senukų pora irgi kažkada kažką pirkę. Mergaitė ne ta pati, taip, kad aš ramus – nepirksiu nieko. Bent jau šiandien. Jei kas labai patiks grįšiu būtinai namo 2-3 dienas pagalvosiu. Valgyti davė vėl afigienai. Atėjom su dukra, tai spec. užsakė papildomai ir jai. Aišku, jokių naujienų nebuvo, pristatinėjo kažkokią prekę. Mes visi džiaugėmės kokia gera, kokios geros savybės. Kol atėjo laikas pirkti. Tik šiandien spec. pasiūlymas. Aš iš vieno pažįstamo išmokau vieną gerą būdą, vyrams labai tinkamas, apsimeti visišku intravertu, žodžio iš tavęs negalima ištrauktu, nebent: Ai, nu. Mat kaip. Aha, kaip įdomu. Uhu. Mhh. Kuo neaiškiau ir kuo trumpiau, tuo greičiau supranta, kad tu esi beviltiškas. Tada persimėtė prie mano žmonos. Ta tiesiai šviesiai pareiškia, kad miegojo ant tokios patalinės ir jai nepatiko, per karšta. Mergaitė šoke, kaip taip, viską padarė pagal scenarijų, skaniausiai pamaitino, šampano davė (namie išgėrėm – tikrai puikus šampanas, ačiū), gražiai pakalbėjo. Viską padarė kaip reikia – o mes ne. Man tai sąžinės visai negraužia, nes iš kart sakiau, kad ateinam tik pavalgyti.

Išeinam. Su tais senukais pakalbam. Jie mums irgi atvirai, oi, sako, kažkada esam kažką pirkę, o dabar sako lankomės visada į tokias prezentacijas – nemokamai paėsti bei visokių dovanėlių gauna.

Ech, kada mane vėl pakvies?

Advertisements