Šeštadienį nors užmušk užsimaniau čenakų. Nes buvau Maisto ir restoranų įrangos parodoje Litexpo ir pamačiau parduodant čenakines ir kaip durnas nenusipirkau. O vakare pasakiau – noriu. Čenakinių neturėjom, buvo jau vakaras, todėl čenakų darymą teko atidėti rytui. Nuo pat ryto paskaitinėjau įvairius receptus, supratau, kad galima labai įvairius daryti – su įvairia mėsa, su žuvim net. Taigi sekmadienio rytas prasidėjo nuo čenakinių paieškos. Senukai – brangios ir negražios. Hyper Rimi – kažkaip brangokai pasirodė, Parko išparduotuvėje radau už prieinamą kainą (beveik po 13 Lt) ir pakankamai gražias (šiaip čia jau iškepę, apibėgę šiek tiek) :
Ten pat Norfoje prisipirkau visokių ingredientų, kas šovė į galvą ir pradėjau daryti. Griežinėliais supjausčiau morką, sumečiau po kelis griežinėlius į kiekvieną indelį. Tada pakankamai nemažais kubeliais supjausčiau mėsą (pirkau apie 1 kg kiaulienos sprandinės – todėl ir lietuviški čenakai). Primečiau. Tada pripjausčiau paprikos (irgi stambiais gabalais), bulvių dideliais kubeliais, stambiai česnako, riekelėm svogūno, kmynų, lauro lapelį, kelis juodojo pipiro grūdelius, druskos, šviežių krapų, ant viršaus raugintų kopūstų (čia pagal skonį), pomidoro padažo, grietinės, užpiliau vandes iki viršaus ir į orkaitę. Laikiau joje ilgai 1.5 val. Bijojau, kad mėsa neišvirs. Ir štai:
Dar iš arčiau prisitraukiau, kad kai užsimanysiu valgyti, pažiūrėčiau ir sakyčiau noriu:
Išsimaišom. Dar sau prisidėjau aitriosios paprikos (į bendrus nedėjau, nes šeimyna nemėgsta aštriai). Dar grietinės. Labai karšta. Žmona suvalgė du tokius indelius 🙂
ATF dienoraštis 
O, ačiū už idėją rytdienos (gal?) vakarienei:)
LikeLike
Bernadeta prašom. Skanaus. Taip ir migruoja idėjos. Aš tam ir užsirašau, kad nepamirščiau, ką išbandžiau ir pavyko, buvo skanu. Nes, va, prisimenu prieš dešimt metų dariausi grybų mišrainę labai skanią. Po to nusibodo. Ilgą laiką nebedariau, pabandžiau vėl ir nebepamenu, kažkokio vieno ingrediento neįdedu ir ne toks skonis. Skanu, bet ne taip. O taip pat, kai kurių ką darydavau skanaus iš vis nepamenu. O fantazijos trūksta kai reik daryti valgyti. Kito receptą kai randi, kažkaip reikia nusiteikimo bandyti pagal jį. O jau kai padarai vieną kart, tada jau ok. Taip, kad nepykit, bloginimo prasme skaityti receptus nelabai įdomu, bet už tai naudinga 🙂
LikeLike
Skaičiau ir pagalvojau, esi geras vyras savo žmonai. Kepi, verdi skaniai gamini … Senai valgiau čenakus. Pamenu mėsos kubelius apkepdavom su svogūnais ir dėdavom į indo dugną, o paskiau dėdavom daržovių … Reiks pasigaminti.:)
LikeLike
GLUOSNIS, o kad taip mano žmona galvotų. Senai gali atrodyti, o valgei gal seniai? Aš ir palieku daug klaidų, bet, jei kas jas parodytų, gal mažiau daryčiau. Kaip pasirodo jumoras yra nevartotinas žodis, o tinkamas yra humoras. Blogerė Enorca pataisė mane. Ačiū jai.
O dėl mėsos pakepimo ačiū, aš valgiau ir galvojau, kad kažkas su ta mėsa ne visai taip, kažkokia lėkšta. O jei pakepti, manau skaniau bus.
LikeLike
cha, valgė – valgei, valgis – valgiai. Pats prisiprašei… Beje, tokių pataisymų laukiu ir iš tavęs. Tegyvuoja lietuvių kalba 🙂
LikeLike
Bernadeta, ačiū. Pataisiau. Kokia gėda – tokį žodį netaisyklingai parašiau. Jei pamatysiu pas tave, pasakysiu. Vis tiek įrašai lieka ilgam, gražiau bus, jei bus be klaidų, bent jau su kiek galima mažiau.
LikeLike
Na, va dar kartą pasidariau: nedėjau kopūstų ir ėmiau mentę, o ne sprandinę, skaniau. Ir vėl druskos per mažai įsidėjau. Ir mentę prieš tai pakepinau, kad truputį apskrustų. Taip skaniau gavosi.
LikeLike