Tags

, ,


Rašau ne iš kart po peržiūros, bet gal ir gerai liks tik tie filmai, kurie šio to verti.

Avatar (Įsikūnijimas). Pirmas filmas į kurį žiūrėti ėjau du kartus. Įdomiausia, sakau sūnui, važiuojam Avatarą pažiūrėsim, reik kokį pusvalandį anksčiau, kad geresnes vietas išsirinkti. Jau po premjeros gera savaitė praėjo, galvoju, ko skubėti, ko ten grūstis. Penktadienis. Atvažiuojam, sakau man du bilietus. Kasininkė su tokia šypsena pažiūri ir klausia, o kuriai dienai. Artimiausia ką turiu, tai ketvirtadieniui. Aš šoke, net nežinau, ką atsakyti. Tyliu akis išsproginęs. Čia kita kasininkė, o žinot, jums labai pasisekė, kaip tik grąžino du bilietus rytdienai, ar norėsit. Tai aišku, kad norėsim. Kitą kartą ėjau su dukra. Kaip kinas? Afigienas. Po to girdėjau žmonių kalbas, kad kažkam nepatiko. Atseit scenarijus ne koks. Koks dar scenarijus, čia juk Digital 3D. Čia eini efektų žiūrėti. Pats Kameronas sakė, jog jo tikslas, kad žiūrovas įsijaustų (įsikūnitų?). Dar tarp kritikų yra savotiškų žmonių, kurie žiūrėjo ne 3D arba namie, kur aišku irgi ne 3D. Bet jus filmo esmė ir yra Digital 3D – dar to nėra buvę. O šiaip scenarijus paprastas, kova už gėrį, o tokie filmai man patinka. Kai gėris laimi prieš blogį. Bet efektai afigieni. 10 balų.

Šrekas. Ilgai ir laimingai. 3D. Gražu, linksma, įdomu. Bet nebestebina, kaip pirma dalis. Bet vis tiek fainas.

Inception (Pradžia). Po Avatar galvojau, kad jau viskas. Kad 2010 metais gerų filmų nebebus. O ir šiaip ar kas padarys ką nors tokio įspūdingo. O čia. Vau. Mindfuckeris (išmokau naują žodį). Sapnas sapne, kokių penkių lygių. Nėra 3D, bet efektingas. Vaidina Leonardo Di Caprio, subrendęs, aš tai jį kaip vaikiščią prisimenu iš filmo Romeo ir Džuljeta. Nepatinka vertimas Pradžia, bet kad ir nesugalvoju geresnio. Įteigimas? Bet, kad pakeičia autorių mintį. Įteigimas būtų tiesioginis pavadinimas visko, kas vyksta. O čia kapsto giliau. Pradžia. 2 afigieni filmai per metus. Puiki vaidyba, puikūs aktoriai, puikus scenarijus, puikūs 2D vaizdai. 10 balų.

Shutter Island (Kuždesių sala). Vaidina vėl Leonardo Di Caprio. Skaičiau labai gerus atsiliepimus apie šį filmą. Bet man nepatiko. Liko tokia slogi nuotaika, psichinė liga yra baisi ir man paliko slogutį. Skirtingai nei Lietaus žmogus, Nuostabus protas, Forestas Gampas. Tie filmai ugdo tolrranciją tokiems žmonėms, o čia sukurptas eilinis trileris, kur pabaiga kitokia nei tikiesi. Bet jau ir tikiesi, kad bus kitokia. O esmė psichinė liga. Gal aš kažko nesupratau, bet man nepatiko.

12 angry men (1957 metų). Taip taip 1957 metų. Man srni filmai nelabai patinka ir šį nutariau po kelių rekomendacijų. Klasika. Jokių efektų. Seni filmai man ir nepatinka, kad prideda efektų, kurie visiškai neefektingi. Veiksmas ir filmavimas vyksta viename kambaryje. Teisiamas vaikinukas. Prisiekusieji turi priimti vieningą verdiktą. Visi skuba namo. Balsuoja. 11 – kaltas, 1 – nekaltas. Na ir prasideda. Ar tikrai yra pilnai įrodyta, kad vaikinukas kaltas? Kaip vienas žmogus visgi gali pakeisti padėtį ir paveikti 11 piktų vyrų. Nuostabi vaidyba. Klasika. Rekomenduoju.

Exam (Egzaminas). Visiškai atsitiktinai pažiūrėjau šį filmą, niekur jokios reklamos nemačiau. Tarptautinė korporacija vykdo naujo darbuotojo atranką, po ilgų konkursų liko paskutinis etapas ir berods paskutinių 10 kandidatų. Juos visus vienu metu uždaro į atskirą patalpą ir užduoda tik vieną klausimą. Teisingai atsakiusiam bus pasiūlyta darbo vieta. Duodama valanda. Ant stalo padėtas popieriaus lapas ir pieštukas. Laikas prasideda. Kandidatai apverčia popieriaus lapą, o ten tuščias baltas lapas. Mįslė. Ką žmogus gali padaryti tokioje situacijoje? Ar gali žudyti? Filmas man primena seniai žiūrėtą filmą Eksperimentas, kai žmones uždarė į kalėjimą, vienus kaip kalinius, kitus kaip prižiūrėtojus. Apie žmogaus nežmoniškumą. Sukrečiantis filmas ir manau visai neperdėtas, tikrai žinau tokių žmonių, kurie dėl savęs gali apšikti kitą žmogų. Pabaiga kiek fantastiška, bet tik tam, kad paaiškinti/pateisinti, kodėl tokia žiauri atranka ir bendro įspūdžio nesugadina. Mįslė įminta. Tačiau lieka mįslės apie žmogaus nežmoniškumą. Rekomenduotinas.

A time to kill (1996 metų) – labai nevykęs pavadinimas, tokiu pavadinimu galvojau, kad bus siaubo. Mažas Amerikos miestelis. Du ereliais baltieji žiauriai išprievartaują mažą negrytę. Mergaitės tėvas nušauna prievartautojus. Advokatas imasi ginti jį. Siaubingas filmas apei žmogaus nužmogėjimą. Tačiau paliekantis viltį, kad žmonija eis gėrio keliu. Sukrečiantis.

Lost (Dingę) – prie filmų, nors ir serialas, bet šiais metais baigėsi. Pabaigą labai gerai nusako anekdotas:

Važiuoja vaikas troleibusu, reikia išlipti į mokyklą, tačiau priekyje stovi vyriškis.
– Dėde, dėde, ar jūs išlipate.
Tas nereaguoja.
– Dėde, dėde, ar jūs išlipate, – kartoja.
Tyli.
– Dėde, dėde, ar jūs išlipate, – jau beveik su ašarom, stotelė prie pat.
Ir tada vyriškis atsisuka ir sako:
– Nesvarbu ar aš išlipu ar ne. Svarbiausia, kad tu gerai mokytumeisi.

Bet vis tiek, pamačiau reklamą Lost’o per LTV ir širdis sudrebėjo. Visų laikų geriausias serialas kokį teko matyti. Gražūs aktoriai, paslaptys, veiksmas. Subtili erotika – juk Kate kiek pamenu niekada nenusirengė, bet tai kokia erotika visada dvelkė. Vat taip seksualumas turėtų būti pateikiamas. Ir po paskutinės serijos ilgai buvau šoke, 6 metus mus vedžiojo už nosies. Ir vis tiek dabar manau, kad ne veltui aš jį žiūrėjau, tiek malonių akimirkų praleidau.

Alice ir WonderLand (Alisa stebuklų šalyje) 3D. Tai yra vaikų klasika. Kaip ir Mažasis princas. Apie vaikystę. Svajas ir fantazijas. Žiūrėti reiktų tėvams ir mamoms. Mes suaugę per rimtai žiūrim į šį pasaulį, ieškom problemų, kur jų nėra. Ir dar kas bjauriau, traukiam vaikus į šį beprotišką gyvenimą, žlugdom jų svajas, taip griaunam jų talentus. Gražu. Juk taip neseniai mes buvom vaikais, svajojom skristi į kosmosą, svajojom būti daktarais, mokytojais, mokslininkais, keliautojais, rašytojais. Kur mūsų svajonės?

Resident Evil (Absoliutus blogis) – absoliutus š… Jau rašiau.

Kaip ir viskas. Daugiau neprisimenu, tai arba nemačiau, arba pamiršau, arba nieko gero.

Advertisements