Tags

, , , ,


Aš suprantu, kad visiems tėvams savi vaikai yra patys gražiausi ir patys nuostabiausi. Bet norit tikėkit, norit netikėkit, bet mano mažylė yra Dievo pasiųstas į Žemę angelėlis skleisti džiaugsmą, meilę ir šilumą. Kur tik ji pasirodo, visi šypsosi, įsimylėjelių poros reikšmingai susižvalgo (lauk pagausėjimo), net vyrai, jauni ir pagyvenę šypsosi, džiaugiasi pamatę mano mažylę. Beje, tai trečias vaikas, turiu su kuo lyginti, tie du vaikai kaip vaikai, vienus džiugina, kitiems jokios įtakos nedaro. O ši abejingų nepalieka. Visur ar gatvėje, ar parduotuvėje, kur tik ji pasirodo, žmonėms praskaidrėja nuotaika.

Jau pačią pirmą akimirką, kelios minutės po gimimo, ji pramerkė akeles ir pažiūrėjo į mane, aš pagalvojau gimė angelėlis. Ir kiekvieną kartą prabudusi ji šypsosi, nuo pat gimimo. Laimės vaikas. Mes nesam kažkokie geri tėvai, nesam blogi, gal sakyčiau šiek tiek blogesni, nei vidutiniai, bet Dievas pasirinko mus, kad mes augintume jo angelėlį.

Prieš pusę metų mano angelėliui atsitiko nelaimė, ir kiek buvo neįtikėtinų atsitiktinumų, dėl kurių viskas baigėsi laimingai. Dievas saugojo savo angelėlį. Tuo pačiu prie progos norėčiau padėkoti Antakalnio klinikinės ligoninės vaikų priimamojo gydytojams, bei kitiems žmonėms prisidėjusiems (žmonai, kaimynui, kuris išėjo pavedžioti šunį ir nesusimąstydamas viską metė ir rizikuodamas padaryti avarijas nuvežė į ligoninę). Šiais laikais, kai per televiziją rodo visokias bjaurias laidas, rašo purvinus straipsnius, šie gydytojai tiesiog dirba savo darbą, darbą pagal savo pašaukimą – gelbsti žmonėms gyvybes. Ačiū jiems, kad išgelbėjo mano ir Dievo angelėlį.

Šiandien mano angelėlis nuėjo pirmą kartą į darželį. Labai jaudinomės kaip čia bus. Tačiau, kai ji išgirdo lialias, pati skubėjo, kad greičiau eiti pas jas žaisti. Auklėtoja irgi stebėjosi koks čia vaikas. Iš darželio nenorėjo išeiti, taip linksma buvo. O grįžus mums vis pasakojo, kaip ten kažkokia lialia verkia ir kaip ji ėjo caca daryt, kad neverktų. Ji visada, jei koks vaikas verkia, prieina ir padovanoja, ką turi, visada ką nors su savimi nešiojasi ar balioną, ar gėlytę, ar smilgą. Taip neduoda ir šaukia Mano, bet, jei kas verkia, atiduoda, kad paguosti.

Tikras angelėlis.

Advertisements