Tags

, , ,


Pagalvojau, rašau čia visokias nesamones, o svarbių dalykų ir neužsirašau. Du vaikai jau užaugo ir iš jų kalbos tik prisimenu, kad sūnus save vienu metu vadino Kiukas, o dukros topinis buvo Dziabdzia – turėjo tokį pripučiamą ratą/žaislą kaip varlė, tai jai varlė buvo dziabzdia, niekaip nesupratom kokia čia kalba.

Ir dabar auga mažėlė, beveik du metukai, kiekvieną dieną vis po žodį naują.

A lilė, E lilė – taip ji vadina save, nes aišku negali ištarti savo vardo. Ir šiaip mėgsta visur pridėti artikelį a. Seniau juokdavomis, nes kalbėdavo arabiškai (tikalti kalti kalti), o dabar sakom kaip anglė, visur a. Bet jau pilnai supranta, kad čia jos vardas ir save pilnai juo identifikuoja. Vaikams kieme taip patiko, kad jie davė sau vardus: He lile (Herkus, čia pirmoji mano mažylės meilė) , Ge lile, El lilė. He lilė pirmas berniukas (pusmečiu vyresnis), kuris yra įsimylėjęs (meilė abipusė?) a lilę. A lilė šeria jį saldainiais, na kitaip nepavadinsi, kaip šeria, išsineša visą bliudą, kiša vos ne į burną, ir sako Imk, Imk. Pabandyk neimti. Mes net pradėjom riboti, ką to berniuko tėvai pasakys, kai šitaip saldainių prišertas. Grįžtu aš kažkada iš darbo sėdi He lilė kieme ir dainuoja. Mano ugiliukas, mano ugiliukas. Du su puse metų jau, tai daug jis kalba. Kaip juokinga.

Mami’ss , maamit- seniau buvo mami, dabar mami’ss, kažkodėl beveik prie visų žodžių dabar prideda s, eli’ss. mami’ss, tik tėtau sako be s. Labai gražu kai sako maamit.

Tėėtiauuu – na kaip gražiai tą sako tai negaliu. Įvairiom intonacijom, kai ko nors nori, arba šiaip. Ypač ryte prabunda ir šaukia Tėėtauuu.

Papi’s, seniau papa, paaapa – mes ginčijamės, ką pirmiau pasakė papą ar mamą. Nors manau jai pirmom dienom tai reiškė tą patį. Papi papi.

Boooda, boooda’s – reiškia einam į smėlio dėžę bokštų statyti.

dėėėse, dėėze -smėlio dėžė.

dezi (deisi) – mylimiausia lėlytė Opsi Deizi.

Pouuu, lialia – einam žiūrėti telelatabių.

Lia lia – vaikas (bet koks, kurio nežino ar nemoka vardo pasakyti, He lilė irgi Lia lia).

Niam niam – čia aišku.

Tiap Tiap, ba, Taja – batukai.

Koks, kos – kroksai.

Ava – Ieva. Priena prie Ievos (kokiais metais vyresnė) sako Ava, ta sako, ne aš Ieva, maniškė pagalvoja ir taip linksmai Aaava.

Eelė – sesutės vardas, vienas iš pirmųjų išmoktų.

Ooka (Ookas) – brolis.

Eik is cia. Tiesiog labai juokingai kai tokia mažytė taip pasako, ir jau seniai. Netyčia išmoko, aš buvau vonioje ir kažkas užėjo, sakau eik iš čia, tai ir išmoko.

Iiimk, duook, sėsk.

Mano, man – o čia topinis jos žodis, viskas pas ją mano. Koks vaikas prieina ji iš kart – mano.

Liulia liulia, Liulia liulia’s – kodėl tą s dabar deda visur 🙂

Bana, bana’s – Labanaktis

Beebi – Baby Einstein (mokomoji programa vaikams).

Au Au – šuniukas, katytė ir visi gyvūnai panašūs.

Ikaka – arkliukas.

Cip cip – paukštis.

Sooka, suoka – šoka.

Laaba, Laa – ir duoda ranka lia lei 🙂

Alio, ajo – telefonas.

Ora, fora – šviesoforas (nors neįsitikinės, gal raudona arba geltona)

Zaalia, zalia – žalia, dažniausiai šviesoforo spalva ir garsiai rėkiama. Jos mėgstamiausia spalva. Jei reikia rinktis, ims daiktą žalią.

Oooza – Ozas, čia mėgsta kiškius pažiūrėti, pasivaiščioti po parduotuves ir šiaip visus prekybso centrus vadina Oza.

Kaka, pijst – padarė pirst arba kaką.

Si si – pasako kai pridaro kur nors ant žemės, tik po to 🙂

Siena – reikškia nori paišyti ant sienos, nors bandom neleisti.

Piest – pieštukas, piešti, ir visi daiktai su kuriais galima piešti, ar nori piešti ar kur galima piešti.

Kažkada pasakiau Teta eina, o ji gražiai pakartojo.

Teta, Dėdė – visai neseniai pradėjo tarti ir net skirti.

Isis – kiškis, triušis.

Mū, miau miau, ar (kar) – bet šiaip mieliau sako, kad tai au au arba cip cip.

Pe – pelė, čia kai dainuojam bėgs pelytė po šluota, tai kartais reik sakyti pelytė, o kartais jos vardą a lilė.

a a ie u – gaidys.

isk – kišk, pavyzdžiui įkišk naujas batareikas į jos žaislą.

Niu – Nu. Kai kas nors nesigauna, sako Niu.

Ora – voras.

ooda – uodas.

opa, popa – kažkas skaudžiai buvo.

Mau – maudytis.

Šauk – pistoletas, pasako su š raide, gražiai. Šitą kieme išmoko.

Pam, Pa, paji, papi – pampersas.

Bum – kas nor nugriuvo, ar šiaip užsigavo.

Kap kap kap – lyja, labai gražiai pasako: kap kap kap.

neniuonia – nenoriu. Vienas iš seniausių ir dažnai kartojamų žodžių.

niuonia – noriu. dažnai vartojams kartu su neniuonia. Pirma pasako neniuonia, tada sako niuonia.

Ai ai ai – kas nors gražaus, pavyzdžiui lakuoti nagai, kaip ji mėgsta lakuotis nagus.

Ja ja jai – kas nors negero, pavydžiui išpaišė sieną, prisisiojo ant grindų, puikia supranta kur ai ai ai, o kur ja ja jai. Tiesa vis tiek daro.

oooja – koja.

ak – akis

aki – akiniai (labai mažai skiriasi nuo akis, bet skiriasi.

apapa – pakelk, kad neščiau.

I ja i ja joooo, kiiko kiiko kiiko – mėgstamiausios jos dainelės.

nieena – viena, niu tik vieną dar kartą nučiuoš ir eisim. niu tik vieną kasnelį ir šiaip visur tas nieena tinka. Tik niena filmuką ir eisim miegoti.

du – skaičiuoja nieena, du.

tiss – trys, skaičiuoaja niena, du, nieena. Bet moka ir skaičių trys. Gali skaičiuoti: nieena tiss.

Na, nebeprisimenu daugiau, aišku sako jau daug daugiau. Kol kas užteks.

Advertisements