Tags

, ,


Begerdamas tekilą prisiminiau savo buvusias (esamas) meiles. Kodėl esamas, jei jau buvo? Na, aš vis jas tebemyliu, na, matyt ne su visom norėčiau dabar gyventi, bet meilė kaip tokia liko.

Number Uno 🙂 Įsimylėjau pirmoj klasėj. Na prieš tai buvo simpatija dar viena, bet pirmąji meili ši. Platoniška, graži, švelni, nuostabi meilė.
Dvyliktoj klasėj įsidrąsinau pakviesti į pasimatymą. Deja. O gal ir ne deja. Tai taip ir liko šviesus prisiminimas apie vaikišką meilę. Dažnai sapnuoju ją ir dabar.
Meilė iki grabo lentos.

Number Duo: seksualinė. Kadangi su pirmąją meilę jokių šansų kaip supratau, tai pakeitus gyvenamą vietą, pradėjau studijuoti, laikas ir meilės reikalais užsiimti.
Iš pradžių šiaip durniavom, kaip ir su kitom mergom, nors ją laikiau ant tiek gražia, kad jau ne man. Taigi praktiškai kabinau kitas,
kitos kabino mane. Ir tokia situacija šokam su kita, kuri mane kabino, sakom dviem liūdna. Na, pakviečiam kitus. Taip ir pakvietėm.
Pirmą vakarą ir pasimylėjom. O po to mylėjomės ištisai 🙂
Dabar turiu tris vaikus nuo jos. Sapnuoju. Dažniausiai seksualiai. Amžina meilė irgi.

Number Trio ir paskutinė: Brandi meilė, tiesa matyt per mažai seksualinės, bet širdies tai jau tikrai. Be galo buvo gera būti kartu. Be sekso.
Gal dėl to ir išsiskyrėm, kad aš ją taip mylėjau, kad bijojau jg seksas sugadins viską. Na, šiaip čia ilga ir paini istorija. Ne apie tai. Myliu ją ir dabar.
Nostalgija. Nesapnuoju. Nei karto. Įdomu kodėl?

Ech, einu tekilos dar penkiasdešimt gramų, grįš žmona – girtą ras 🙂 Už meiles, už amžinas …

Advertisements