Tags

, ,


Šaunu bent tiek. Lithuania komandoje pagal vidutinį atiduodamą – 1. Je je je 🙂 Pagal absoliutų 16.
Dabar keičia serverį, įdomu kaip bus po pakeitimo, nes dabar sustabdyti perdavimai visi. O pas mane jau 14 kompiuterių.
Tai dabar pirmoje vietoje vos vos, bet kai pradės visi mano kompiuteriai dirbti gal įsitvirtinsiu pilnai.

Taigi šaunus bent vienas dalykas krizės akivaidoje. Krizė krizė. Klientai pikti, įmonės valdžia irgi. Darbuotojai irgi nežinioje.
Sunkiausio kliento projektų vadovas atsisakė būti juo. Paskirtas kitas, apsiėmė, mažiau patiręs. Oi, oi, oi.
Kaip jaučiu jog man padaugės darbo. Blin, klientai irgi galėtų būti žmogiškesni, nes sunku visiems gi, reiktų visiems vieni kitiems padėti.
Aš pvz. įjugiau antikrizinį planą – stengsimės kas nuo manęs priklauso greičiau spręsti kliento problemas, kad klientai būtų labiau patenkinti.
Iš principo dirbti taip kaip dirbom per Rusijos krizę, operatyviai, tenkinant kliento norus (teisingi ar ne visai jie būtų). Ko pasekoje, kai baigėsi Rusijos krizė,
įmonė išaugo 5 kartus – taip užsirekomendavom prieš klientus.

Ir keistas sapnas. Pamokantis. Tipo skrendam iš Pekino namo (įdomiai:) ). Tačiau ar tai su lėktuvo kažkokios problemos, ar dar kažkaip,
sapnas gi, atiduriam kalnuose dideliam tarpeklyje, aš turiu plaukti su kartingu (mini motorine valtim), žmona irgi kartu, nėščia.
Tarpeklis siaurėja, kartingas neužsiveda, aš nervuojuos. Tačiau tarpeklis taip susiaurėja, kad tenka eiti pėsčiomis, einam, siaurėja dar
ir gaunasi, kad mes jau kažkokiam name patamsį lipam laiptais/kopėčiom žemyn. Staiga laiptai baigiasi, ir reikia nušokti, maždaug iš
žmogaus ūgio. Aš dar nueinu ne tuo keliuku, mane sugražina atgal. Man tai nušokti tai ką. O žmona tai nėščia, nenušoks. aš piktas,
nušoku, einu ieškoti gido (pasirodo, kad toks yra), ir dar pasirodo, kad šis namas tai gido namai. Susirandu ir iš kart piktai: Man reikia,
pagalbos, mano žmona nėščia, negali nulipti. O gidas pradeda gintis: Tai ko jai čia nėščiai po kalnus reikėjo. Aš jau rėkiu, kad, ko tu čia,
aš gi pagalbos prašau. Tipo prašau. Nors pats rėkiu. Ach jei tu taip, tai aš tau parodysiu, grįžtu į jo namą ir organizuoju pagromą,
pats iš lentynų metu viską ir kitus suagituoju. Ir staiga suprantu, kad per savo tą piktį viską sugadinau, kad dabar pagalbos tikrai nesulauksiu.
Kad jei bučiau gražiai paprašęs, o ne reikalavęs tai viskas būtų buvo ok. O dabar žmona nėščia laukia aukštai, o aš čia daužau viską.
Pabundu, šlykštus jausmas.

Analizė: čia atgarsiai to kaip paskutinėj kelionėj pastrojinau gidą. O tą kaip tik vakar priminė žmona, kai skundėsi, kad kai buvo pas ginekologę,
tai ji nėščios normaliai neapžiūrėjo, ir kiek aš pažįstu savo žmoną, tai matyt situacija panaši į sapną ir buvo 😦

Tokia štai durna pirmadinio nuotaiką, kai reik kovoti su sėlinančia krize. Einu kapučino išgersiu nuotaikai pakelti. Ir dirbti.

Advertisements