Sapnuoju, kad kažkaip prie manęs gatvėje prieina kostiumuoti vyrai ir sako, kad praeičiau su jais. Kažkaip panašiai, gerai neprisimenu, bet aš jau STT būstinėje. O ar tikrai STT? Šiaip tai nežinau, nes niekas neprisistatė. Man užduoda įvairius klausimus. Čia mane jie tardo, ar ką? Nusikaltimą kokį padariau, ar kas? Lyg duoda kažkokiud testus spręsti. Tada mane palieka vieną ir nusiveda mano draugą klausinėti. O aš dar ir ne vienas pasirodo. Tačiau to draugo aš tai nepažįstu. Kol laukiu man iš kišenės iškrenta šiukšlės. Pradedu rinkti, taip nepatogu (beje, ryte ištraukiau iš kišenės tas šiukšles, kad išmesti ir negaliu patikėti, tarp jų radau 50 eurų, o taip gerai, nes atlyginimas vėluoja, nebežinojau už ką gyventi). Ir kaip tyčia tie vyrai grįžta ir sako:
-Ok, Jūs priimtas, galite pradėti darbą nors ir nuo rytojaus.
Aš stoviu pasimetęs.
-Kas aš, ar? – žvilgsniu pažiūriu į nepažįstamą draugą.
-Taip Jūs, o kas gi daugiau, – supratau, kad draugo tai jie tikrai nepriims.
Čia ką buvo pokalbis dėl darbo? Aš net nežinojau, aš net nekanditavau. Mane apskritai gatvėje pasigavo. Aš net tiksliai nežinau, kas čia per įstaiga. Aš tik įtariu, kad STT, o gal dar slaptesnė VSD, ar dar kas. O visi tokie užtikrinti, kad aš norėsiu pas juos dirbti, nes tai tokia prestižinė vieta, toks įdomus darbas. Aš jaučiu, kad aš noriu pas juos dirbti. Tik kad atlyginimo klausimas, ar gausiu bent tiek pat kiek dabar gaunu, nes negaliu gi keisti į mažiau apmokamą. O ir pala. O tai koks darbo pobūdis? Sunerimęs dėl atlyginimo daugiau nei dėl darbo pobūdžio klausiu:
-O tai koks čia darbas, nereiks sunkiai fiziškai dirbti? Kokių griovių kasti? Ne, aš nebijau sunkiai dirbti, galiu dirbti ir sunkiai fiziškai, bet šiaip neilgai, nes aš šiaip inteligentas.
-Inteligentas? – nusijuokia jų pagrindinis vyras ir kiti jam pritaria. Aš juos nužvelgiu, visi kostiumuoti, tikrai nepanašu, kad man fizinį, o ne protinį darbą siūlo.
-Ok. Tęsim pokalbį po 12 val., dabar galite eiti namo, – tęsia jų bosas, šiek tiek nusivilęs dėl tokio mano klausimo, o aš vis bandau atsiminti kas jis toks, kažkur matytas, bet lyg TV laidų vedėjas. O gal jis TV rodosi tik konspiraciniais tikslais.
Pradedu išeidinėti ir kažkaip gaunasi, kad išeidinėjam kartu su kažkokia jauna moterimi. O geras, gera proga, su moterimi susipažinsiu, savo žavesiu sužavėsiu ir taip pavyks išklausti apskritai, kokį čia man darbą siūlo. Pokalbis lengvai užsimezga, nes kaip suprantu aš jau praktiškai jų darbuotojas, liko formalumai, todėl ji su manim mielai bendrauja. Išeiname pro kontrolės punktą, kurio įeinant nepastebėjau. Keista, lyg netikrino įeinant, nors matau kitus šviečia rentgeno aparatu, matau griaučius ir prie diržo prisegtą pistoletą. Išleidžia laisvai.
Išeinam iš pastato ir iš kart papuolam į paplūdimį. Tikrai STT įsikūrusi paplūdymyje? Bandau klausinėti kokia čia įstaiga ir koks darbas. Nors bendrauja mielai, bet taip nieko ir nesuprantu. Tik suprantu, kad jų šefui ponui Gaižauskui (aha, geras net pavardę pasakė, ir man ji pasirodė girdėta, bet vėl kaip kažkokio TV vedėjo) aš palikau labai gerą įspūdį ir kad jis mane rekomenduos dar aukščiau. Aha, tai čia aš kalbėjau ne su pačiu STT šefu. nors visi labai pagarbiai su juo elgėsi. Panašu, kad jis realus šefas ir yra, bet dar egzistuoja kažkoks aukštesnis, tipo ministras, kuris šiap nieko ir nedaro.
Einam toliau, aš apsimetu, jog man pakeliui, kad tik ilgiau su ja pakalbėti. Išeidinėjam iš paplūdymio (įdomu ar čia jūra, ar ežeras), takelis veda viršų, šalia takelio tupi didžiulis šuo, toks šviesu, veislės nežinau, bet toks didelis, kad net tūpėdamas yra kokių 7 metų vaiko ūgio. Šuo nelojas, nieko. Aš įjungiu saviprogramavimą, kad aš jo nebijau ir tada žinau, kad jis neužuos mano baimės ir taip laisvai praeisim. O mano pakeleivė juk iš STT, tai ji neturėtų bijoti. Tačiau ji sustoja ir neina. Aš paraginu ją eiti, nebijok, žiūrėk koks geras šūnytis. Ji eina ir tik praeina, šuo pašoka ir puola ją ir iš kart kanda vos ne į gerklę. Aš greit pribėgu, viena ranka griebiu šunį už kaklo – gerklės, kita įsikabinu į nugaros odą. Nugriūnu, nusiversdamas su savimi šunį. Šuo kanda man į ranką, aš bandau laikyti. Rėkiu:
-Bėk, greičiau, aš laikau!!!
Tačiau ji nebėga, ji susirūpinusiu ieško, kur jai įkando.
-Bėk, aš nebeišlaikau, – jaučiu kaip šuo slysta po truputį ir vis karts nuo karto man įkanda. Bl…, reiks skiepytis nuo pasiūtlygės.
Tačiau ji toliau tarp savo drabužių ieško kur įkando. Joma jo, tai panašu, kad per drabužius jai taip ir neįkando, čia tik man vienam reiks skiepytis, bet jai aš šuns neišlaikysiu, tai tikrai jai įkas. Priekyje daugiabutis, lange kažkoks vyras, aš jau nebežinau ką daryti, gal išgris:
-Help!!! Padėkite …
Ir suskamba žadintuvas.
Oho, galvoju, kas per sapnas, ką čia reiškia. Na, taip. Mes dabar įmonėje vykdom du didžiulius projektus. Tokio dydžio dar nesam turėję. Iš principo mes pajėgūs tik tokį vieną. Abu turėjom baigti iki šių metų sausio 1 d. Abu smarkiai vėluojam. Vakar atsiuntė vienas iš tų klientų 50 punktų pretenziją, kurios paskutinis skamba ir kitos pretenzijos, t.y. be skaičiaus. Jei per savaitę mes jų neišsprendžiam, jie nutraukia sutartį ir mes negaunam pinigų už daugiau kaip metus vykdytą projektą ir dar teks grąžinti mūsų jau pravalgytą avansą. Mano manymu tam reikia ne savaitės, o mažiausiai mėnesio, net dviejų. Taigi, jei taip atsitiks, jog jie nutraukia sutartį, tai normalioje įmonėje mane turėtų minimum išmesti iš darbo. Matyt, dėl to ir sapnuoju tokius sapnus.
ATF dienoraštis 